Socialinis dempingas civilinėje aviacijoje

autorius Solidarumas

Oro transporto paslaugų liberalizavimas prasidėjęs 1990 metais, atnešė tam tikros naudos keliaujantiesiems, tai yra atsirado pigesnių skrydžių, didesnis aviakompanijų pasirinkimas. Tačiau kas už visa tai moka ir kokia to kaina? Buvę  gerai vertinamas darbo vietos aviacijos sektoriuje dingsta. Šiandien  aviacijos sektorius dažnai siūlo mažai apmokamas (net gi pilotams)  darbo vietas, darbuotojai kartais priversti  kreiptis  socialinių pašalpų.  Aviacijos kompanijos susiduria su labai įnirtinga konkurencija, todėl nuolat  mažinamos išlaidos, tame tarpe ir darbuotojų atlyginimai. 

Socialinis dempingas  yra apibūdinamas kaip veikla, kai bandoma turėti naudos to, kad tarpusavyje konkuruoja darbuotojai, priklausantys skirtingiems regionams ar sektoriams.  Civilinės aviacijos sektorius – taip pat susiduria su socialiniu dempingu.

Dažniausia pasitaikantys pažeidimai aviacijos sektoriuje yra šie:

• Netikras (tariamas)  savęs įdarbinimas, kai sudaromos ne darbo sutartys, o dirbama pagal verslo liudijimus, nors iš tikrųjų tai yra nuolatinio pobūdžio darbas, kaip antai, pilotų ar orlaivio palydovų ;
• Įmonė įkuriame kokioje nors kitoje šalyje, kurioje liberalesni įstatymai, nors su ta šalimi kompanija neturi nieko bendro;
• Įgulos įdarbinamos kitose šalyse;
• „moki už tai, kad skraidai“ jaunesni pilotai, turi mokėti už tai, kad gailėtų priskraidyti reikiamą valandų skaičių;
• Agentūrinis darbas, kai viena įmonė, įkuria dukterines įmones;
• Sezoninis darbas.

Europos transporto darbuotojų federacijos  (ETF)  atstovas Francois Ballestero pristatė tyrimą apie socialinį dempingą aviacijos sektoriuje, jis  sakė, jog ETF pateikė 11 pasiūlymų, kurie padėtų įveikti socialinį dempingą aviacijos sektoriuje, tai yra:

1. Pripažinti profesines sąjungas ir jų galimybes derėtis dėl kolektyvinės sutarties (labiausia profesinėms sąjungoms nedraugiška yra pigių skrydžių bendrovė Ryanair);
2. Patobulinti Reglamentą (EC) No 1008/2008   dėl  oro transporto  paslaugų veiklos bendrų taisyklių, užtikrinti nacionalinių įstatymų socialinės apsaugos srityje veikimą;
3. Patobulinti Reglamentą No 987/2009 dėl socialinės apsaugos koordinavimo;
4. Patobulinti Reglamentą (EU) No 805/2011 dėl oro eismo  kontroliavimo licenzijų;
5. Patobulinti Direktyvą dėl agentūrinio darbo (2008/104/EC), skatinti tiesioginį užimtumą;
6. Patobulinti Tarybos direktyvą 2000/79/EC dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko;
7. Patobulinti ES teisės aktus, kurie reglamentuoja imigraciją;
8. Priimti ES teisės aktus, kurie uždraustų netikrą (tariamą) savęs įdarbinimą;
9. Pasirašyti susitarimą tarp ES civilinės aviacijos socialinių partnerių dėl darbo teisės ir socialinių teisių civilinėje aviacijoje dirbantiems darbuotojams;
10. Priimti naują reglamentą dėl darbo ant žemės, kuris užtikrintų socialinę apsaugą darbuotojams;
11. Įkurti ES observatoriją, kuri užsiimtų užimtumo ir darbo sąlygų civilinėje aviacijoje  reikalais.

Apie situacija civilinėje aviacijoje buvo kalbama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto II grupės (darbuotojų) posėdyje, kuris vyko spalio 23 d. Briuselyje. Apie civilinės situacijos situaciją Lietuvoje kalbėjo  Daiva Kvedaraitė. Ji sakė, jog Lietuva yra tarp šalių, kurioje nacionalinė aviacijos kompanija bankrutavo, ją privatizavus, ir tuomet, tame sektoriuje dirbantiems žmonėms beveik nėra galimybių rinktis kokioje kompanijoje ir kokiomis sąlygomis dirbti. Aviacijos sektoriaus darbuotojai praranda atlyginimus ir socialines  garantijas. Susiderėti dėl darbo sąlygų ir garantijų yra labai sunku net ir šalies mastu. Todėl labai svarbus yra darbo ir poilsio laiko bei socialinių garantijų reglamentavimas ES lygiu, – sakė ji.

Socialinis dempingas civilinėje aviacijoje (Europos transporto darbuotojų federacijos tyrimas)

0 komentaras
0

Palikti komentarą