Streikuoja Prancūzijos naftininkai

Sužinoję, kad dalinai valstybinės įmonės „Total Energies“, kurios tik mažumą akcijų valdo privatūs akcininkai, vadovybė išmokėjo akcininkams virš 8 milijardų eurų dividendų, tačiau nepaisant Prancūzijoje rekordiškai augančių kainų, darbuotojams atlyginimų nepadidino, šios įmonės profesinė sąjunga 2022 m. rugsėjo 27 d. pradėjo streiką, kurio nesustabdo net vyriausybės spaudimas derėtis, o įvairiose šalies degalinėse trūksta benzino.

Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl prie degalinių susidarė milžiniškos eilės. Yra užfiksuota ir fizinio smurto atvejų, kai eilėse laukiantys vairuotojai panaudodavo fizinį smurtą prieš nekantrius vairuotojus, kurie bandydavo sutrumpinti eilę arba nusipirkti kuro be eilės.

Dėl šio streiko Prancūzijoje krito naftos produktų suvartojimas, o tai net paveikė pasaulines naftos kainas, kurios pradėjo mažėti.

Profesinė sąjunga CGT pareiškė, kad pradės dirbti tą pačią dieną, kai tik bus patenkinti streikuotojų reikalavimai padidinti atlyginimus 10 procentų, nurodydami ir šaltinį – itin didelį „Total Energies“ pirmojo ketvirčio pelną – net 10,9 mlrd. eurų.

Tačiau „Total Energies“ Europos naftos perdirbimo gamyklų vadovas Žanas Markas Diuranas (Jean-Marc Durand) atmetė profesinės sąjungos reikalavimus ir apkaltino jas neva šantažuojant visus prancūzus.

Todėl toliau stabdomas darbas keliose naftos perdirbimo gamyklose, įskaitant didžiausią Prancūzijos gamyklą netoli Havro šalies šiaurėje, o CGT pakartojo savo raginimą streikuoti ir išplėtė streiką daugiau nei dešimtyje degalinių Prancūzijos greitkeliuose.

Prancūzijos „Esso-Exxon Mobil“ filialo darbuotojai taip pat vis dar streikavo, blokavę dvi naftos perdirbimo gamyklas.

Prancūzijos vyriausybės nariai, įskaitant ministrę pirmininkę Elizabet Born (Elisabeth Borne), paragino abi šalis skubiai rasti sprendimą derybų keliu, o pirmadienį pasisakė ir šalies prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).

E. Makronas teigė, kad „blokados nėra būdas derėtis“, ir paragino „kuo greičiau užbaigti derybas“.

Jis teigė, kad dabartinis benzino trūkumas nesusijęs su karu Ukrainoje, ir aiškino, kad „tai nėra vyriausybės kaltė“.

Tuo tarpu E. Born teigė, jog tikisi, kad „situacija per šią savaitę pagerės“.

Benzino krizė kilo tuo metu, kai dėl didelių energijos kainų ir infliacijos mažėja Prancūzijos namų ūkių perkamoji galia.

Lietuvoje taip pat veikia panaši energetikos milžinė AB „Ignitis grupė”, kurios 73 proc. akcijų valdo valstybė, o likusias privatūs akcininkai. Ši įmonė dėl sukilusių energijos kainų taip pat gauna rekordinius pelnus. Tačiau jei valstybė savo dalį pelnų gali grąžinti vartotojams kompensacijų pavidalu, tai privatūs užsienio akcininkai šiuos pelnus dividendų pavidalu išsiveža iš Lietuvos.

Ankstesnė S. Skvernelio Vyriausybė, pateikusi tai kaip didelį pasiekimą beveik trečdalį šios valstybinės monopolinės įmonės akcijų pardavė užsienio investiciniam fondui.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” spalio 7 d. mitinge prie Vyriausybės rūmų, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, pareikalavo išpirkti visas privačių asmenų akcijas ir grąžinti AB „Ignitis grupė” į visišką valstybės nuosavybę.