2014 m. balandžio 17 d. Europos darbų saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos punktas organizavo apvalaus stalo diskusiją „Saugios darbo vietos kūrimas Lietuvoje, OSHA-EU kompanijos „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“ kontekste“.
Valstybinės Darbo Inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Gricius pateikė VDI gautų darbuotojų skundų dėl patirto streso darbe apžvalga.
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarsakienė pristatė atlikto mokslinio tyrimo „Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai“ rezultatatus, gerąja Europos šalių praktiką ir rekomendacijas kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose. Beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe žeminami.
Žeminimas yra dažniausia psichologinio smurto apraiška gydytojų bei mokytojų darbe.Atliktus tyrimą Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, nustatyta, kad kas trečias apklaustas vyras ir kas antra moteris darbe per 12 mėnesių laikotarpį patiria psichologinį smurtą – tyčinį valdžios prieš juos ar darbuotojų grupę naudojimą, įskaitant ir grasinimą panaudoti fizinę jėgą – veiksmus, kurie gali pakenkti jų fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei.
„Ne tik nerašytos moralinės nuostatos, bet ir Lietuvos teisės aktai įpareigoja darbdavius imtis veiksmų, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo psichologinio smurto rizikos, tačiau, akivaizdu, kad daugeliui organizacijų tai yra tikras iššūkis. Turbūt visų pirma todėl, kad stokojama informacijos, kaip spręsti konkrečius smurtavimo darbo vietose klausimus. Todėl mūsų parengtos rekomendacijos galėtų padėti darbdaviams formuoti ir įgyvendinti prieš smurtą nukreiptą politiką Lietuvos darbo vietose“, – kalbėjo dr.
Smurtas darbe susijęs su daugeliu psichosocialinės rizikos veiksnių, tokių kaip teisingumo darbe nebuvimas, dažni ir laiku nesprendžiami konfliktai, neaiškus vaidmuo darbe, didelis darbo krūvis ir netinkamas vadovavimo stilius, todėl, kaip ir bet kuri kompleksinė problema, turi būti sprendžiama kompleksiškai, numatant prevencines priemones. Svarbu mokytis pastebėti ir atpažinti smurto darbe apraiškas, atkreipiant dėmesį, kad smurto darbe aukomis tampama ne tik dėl vadovų ar kolegų, bet ir dėl įstaigoje nedirbančių asmenų (pvz.: klientų, pacientų, gyventojų) neetiško elgesio.
Pasak dr. B. Pajarskienės, prieš smurtą nukreipta politika galėtų prasidėti nuo esminio žingsnio – sprendimo priėmimo, kad nuo šiol bet kokios smurto formos darbe nebus toleruojamos. Siekiant garantuoti gerą rezultatą, reikia pasistengti ne tik informuoti, bet ir sudominti visus darbuotojus šia priešsmurtine idėja. Taip pat reikėtų paskirti už priešsmurtinę politiką atsakingą asmenį, kuriuo visi pasitikėtų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, sveikatos ir saugos atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas.
Vytauto Didžiojo Universiteto Vadybos katedros docentė dr. Jolita Vveinhardt pristatė mobingo situaciją Lietuvoje Mobingas tai nedraugiškas žvilgsnis, pašaipi replika, pajuokianti bendradarbio išvaizdą ar nuslėpta, neteikiama darbui reikalinga informacija, apkalbos – visa tai gali šiuolaikinės organizacijos piktžaizdės – mobingo – požymis. Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui. Šis terminas pradžioje vartotas gyvūnų elgsenos tyrinėtojų.
Pastebėta, jog banda kartais susivienija prieš vieną iš saviškių, išsiskiriantį iš kitų, dažniausiai silpnesnį. Sistemingos atakos baigiasi tuo, kad auka išvejama iš bandos. Atkreiptinas dėmesys į nesveikus, konfliktiškus vaikų santykius mokykloje, kai grupė užpuola, terorizuoja silpnesnįjį. Daugybė darbingo amžiaus žmonių dėl mobingo priversti pasitraukti iš darbo. Taigi šis socialinis reiškinys lemia ir neigiamas ekonomines pasekmes.
Apibūdinant mobingo veiksmus, laikomasi 45 elgesio variantų: nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Kitaip tariant, puolant auką naudojamas itin platus žmogiškąjį orumą žeminantis, žeidžiantis veiksmų spektras. Tačiau ne kiekvienas puolimas gali būti pavadintas mobingu. Paprastai laikomasi jog mobingui būdingas ne trumpesnis kaip pusę metų trunkantys ir ne rečiau kaip kartą per savaitę pasikartojantys užpuolimai.
Mobingas aukai sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus.
Auka gali pasijusti nevisavertė ir galiausiai išeina iš darbo. Toks ir yra mobingą naudojančių asmenų tikslas. Mobingo auka labai dažnai, kovojant dėl darbo vietos, didesnio atlyginimo, gali tapti ir aukštos klasės specialistas.
Bendradarbių kalbose galima dažnokai išgirsti žodžius „užsisėsti“, „pastatyti į vietą“. Paprastai tokie apibūdinimai taikomi kažkuo išsiskiriančiam, į kitus kolektyvo narius nepanašiam bendradarbiui. Tai gali būti jaunesnis, naujas darbuotojas, gabumais ir darbštumu išsiskiriantis, sulaukęs vadovybės palankumo asmuo.
Nors sakoma, kad nuo mobingo neapsaugotas niekas, vis dėl to pilkai pelytei jis gresia mažiau nei ryškioms, pasiekimais, išvaizda, pažiūromis išsiskiriančioms asmenybėms, nesitaikstančioms su klikos nuostatomis, ar sąžiningai informuojančioms vadovybę apie darbovietėje vykstančius neigiamus reiškinius. Mobingo gali tikėtis išskirtinių rasinių, etninių, socialinių (pvz., asmuo atvykęs iš kaimo ar mažo miestelio) bruožų turintys asmenys. Kitaip tariant, pretekstu užpulti gali tapti bet koks erzinantis bruožas, kurį organizatorius pateikia kaip žalos organizacijoje susibūrusiai neformaliai klikai, padaliniui darymą, ir taip suvienyti „bendram tikslui“ kitus bendradarbius.
Tačiau tikrosios „statymo į vietą“, arba mobingo, priežastys lieka garsiai neįvardytos – dažniausiai tai pavydas ir konkurencija.
Į darbą kaip į pragarą“, – taip savo būseną darbe apibūdina mobingą patiriantis asmuo. Ne veltui mobingas dar apibūdinamas kaip socialinis stresorius, nes emocinis diskomfortas, socialinė izoliacija, nuolatinis psichologinis spaudimas, baimė, įtampa sukelia stresą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: profesinis perdegimas, depresija, širdies kraujotakos sistemos sutrikimai ir kt. ligos. Labai dažnai mobingą patiriantis darbuotojas išeina iš darbo (beje, tokią išeitį siūlo ir psichologai) arba, blogiausiuoju atveju, nusižudo.
Klysta tie darbdaviai, kurie nekreipia dėmesio į mobingo simptomus arba laikosi nuostatos, kad konkurencinėje kovoje išgyvena „stipriausieji“. Mobingas gresia didesne darbuotojų rotacija, prastėjančiu psichologiniu klimatu, mažėjančiu veiklos efektyvumu ir prastėjančia darbo kokybe, jau nekalbant apie išlaidas gydymui.
Organizacija ir auka turi du kelius auka – palikti organizaciją, o organizacija netekti darbuotojo arba keisti situaciją, taikant intervencijos priemones. Kaip intervencijos priemonės siūlomi pokalbiai su artimaisiais, bendradarbiais, vadovais.
Būtina kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus, mobingo-konsultantus, pasitelkiami koučeriai, supervizoriai, mediatoriai, teisininkai ir t. t.
Vis dėlto didžiausio efekto galima tikėtis derinant organizacines ir individualias intervencijos priemones, atliekant klimato monitoringą ir formuojant aplinką, kuri neskatintų mobingo atsiradimo. Mobingo intervencija – jau yra brangi kova su pasekmėmis, organizacijos klimato formavimas yra disfunkciškų darbuotojų santykių prevencija- kalbėjo Vytauto Didžiojo Universiteto Vadybos katedros docentė dr. Jolita Vveinhardt
Apie psichosocialinių rizikos veiksnių valdymo darbe galimybės Lietuvos teisės aktuose kalbės advokatas dr. Justinas Usonis.
LPS „Solidarumo“ vyr. teisininkas kalbėjo apie psichosocialinės rizikos vertinimo spragas teisės aktuose.
Lietuvos Verslo Darbdavių konfederaciją atstovavo Vaidotas Levickis
Apvalaus stalo diskusijai vadovavo OSHA-LT punkto vadovas D.Bitaitis
P.Grėbliauskas 8686 17391
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".