Su Europos komisijos atstovais aptarta socialinė ir ekonominė Lietuvos padėtis

2024 m. sausio 29 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Ričardas Garuolis, generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė ir kitų profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų atstovai dalyvavo nuotoliniame posėdyje, kurį surengė Europos komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje.

Susitikime dalyvavo Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės direktorė Maria Teresa Fabregas Fernandez, Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato direktorius Jakob Friis ir specialistai, kurie yra atsakingi už ekonominės ir socialinės situacijos analizę Lietuvoje.

Susitikimo metu EK atstovai kvietė pasidalinti savo nuomone apie didžiausius esamus ir naujus iššūkius, susijusius su darbo rinka, verslo aplinka bei „Žaliąja pertvarka”, „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimą, į kurį įeina tokie veiksmai kaip mokesčių reforma ar naujos didelės apimties priemonės verslui finansuoti.

K. Krupavičienė atskleidė, kad bendraujant su valstybės institucijomis vis dar trūksta tikro europinio socialinio dialogo ir dažnai bandoma priimti neapsvarstytus įstatymus, kurie nesulaukia nei visuomenės, nei politikų palaikymo.
Todėl nebuvo priimta Lietuvai svarbi mokesčių reforma, o viešajam sektoriui trūksta lėšų ir darbuotojų. Nevyksta sklandi „Žalioji pertvarka“, nes siūlomos pataisos apmokestinti taršius automobilius didino skurdą, socialinę ir regioninę atskirtį.

D. Kvedaraitė pažymėjo, kad dėl menko finansavimo kyla grėsmė, kad švietimo, sveikatos apsaugos ir kitos viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos bus privatizuotos, o viešąsias paslaugas galės gauti tik turtingieji.

R. Garuolis atskleidė, kad 2023 m. Lietuvos biudžeto pajamos iš pelno mokesčio augo dvigubai daugiau nei iš gyventojų pajamų mokesčio, todėl darbdavių skundai, kad jie neturi pinigų didinti atlyginimus ir todėl reikia palengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą, neturi pagrindo. Jis pažymėjo, kad užsieniečiai, nemokantys valstybinės kalbos ir nežinantys Lietuvos įstatymų tampa lengvomis nesąžiningų darbdavių aukomis ir sukuria socialinį dempingą.

EK atstovai padėkojo už pareikštas mintis ir paprašė dalyvių savo pastabas pateikti raštu lietuvių kalba, kad jų ir šių diskusijų pagrindu, kaip ir kasmet, EK paruoštų Lietuvai skirtą ataskaitą ir rekomendacijas, kurių įgyvendinimas bus sekamas ir skatinamas.