2025 m. gegužės 6 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Ričardas Garuolis ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė kartus su kitų profesinių sąjungų vadovais susitiko su Ministru Pirmininku Gintautu Palucku, Finansų viceministru Kristupu Vaitiekūnu bei kitais atsakingais Vyriausybės atstovais aptarti planuojamos mokesčių reformos.
Ministras Pirmininkas pažymėjo socialinio dialogo svarbą ir atskleidė, kad Vyriausybės nariai tęsia diskusijas su socialiniais partneriais ir įvairiomis visuomenės grupėmis – nevyriausybininkais, verslo atstovais ir profesinėmis sąjungomis dėl Vyriausybės rinkimuose nubalsuotos programos įgyvendinimo.
Jis pasiskundė, kad viešojoje erdvėje pasirodė daug neteisingos informacijos apie Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą, kuri turėtų padėti papildomai surinkti apie 700 mln. eurų, iš kurų apie 500 mln. eurų bus skiriame Krašto apsaugai, o likusi dalis socialinėms programoms bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
Jis pareiškė, kad Vyriausybė nesiūlo paveldimo turto mokesčio pakeitimų, kai paveldimas artimo asmens turtas t. y. apmokestinimas ir toliau liks netaikomas, kai paveldimas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų, globotinių, senelių, vaikaičių, brolių, seserų turtas ar sutuoktinio turtas mirties atveju.
G. Paluckas teigė, kad mokestinės sistemos efektyvumą ir progresyvumą didinantys pakeitimai rengti atsižvelgiant į jų ekonominį ir socialinį poveikį gyventojams, o taip pat Lietuvos konkurencingumui.
Mokesčių reforma būtina norint gauti europines RRF lėšas skirtas, šalims atsigauti po Covid-19 pandemijos, o jos neįvykdžius Lietuva negautų daugiau nei 400 mln. eurų šių lėšų.
Europos komisija ragina didinti mokesčių mokėtojų skaičių, todėl ir planuojamos Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos, kurios leistų surinkti nors ir nedideles papildomas 40 mln. eurų pajamas. NT tarifai bus keičiami taip, kad jie netaptų našta socialiai pažeidžiamiems asmenims, o taip pat tiems, kurių būsto vertė ženkliai viršija gaunamas pajamas.
Pensininkams būtų taikomos bendrosios lengvatos, jei jų būste yra deklaruota gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, NT mokestis nebūtų taikomas, jeigu senjoras turi teisę į būsto šildymo kompensaciją.
Paklaustas kodėl NT tarifas brangiausiam turtui yra mažinamas, kai visiems anksčiau NT mokesčio nemokėjusiems NT savininkams jis yra įvedamas, Ministras Pirmininkas atsakė, kad tai daroma, nes jis buvo vienas didžiausių pasaulyje ir būtų dar didesnė našta, kai bus atliktas NT kainos peržiūrėjimas. Be to, po NT kainos peržiūros senamiestyje gyvenantys pensininkai, kurių pajamos nėra didelės, nebegalėtų jo susimokėti.
Nors bus plečiamas NT mokesčio mokėtojų skaičius, tačiau pats NT mokestis daugumai gyventojų sudarys tik apie 20-40 eurų per metus.
Savivaldybėms būtų paliekama teisė nustatyti konkrečias nekilnojamo turto mokesčio ribas, nes jei juos sumažins, jos gaus mažiau pajamų, bet galbūt pritrauks naujų investuotojų ar gyventojų.
Pasak Ministro Pirmininko, baimės dėl Gyventojo pajamų mokesčio (GPM) progresyvumo didinimo yra perdėtos.
Gaunantiems tik pajamų, susijusių su darbo santykiais ir uždirbantiems iki 6 900 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, mokėtinas GPM keistųsi tik dėl Neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų t. y. tik tuo atveju, jei asmens mėnesio atlyginimas „ant popieriaus“ būtų nuo 2 387 eurų iki 2 864 eurų. Dėl NPD pokyčių mokėtinas GPM šiems asmenims daugiausia didėtų iki 10,8 euro per mėnesį.
Mažiausiai uždirbantiems ir negaunantiems kitų pajamų asmenims gyventojų pajamų mokestis nesikeistų.
Būsto pardavimo pajamoms išlaikomos visos iki šiol taikomos pajamų mokesčio lengvatos. Jeigu nė viena iš lengvatinių sąlygų netaikoma, pajamos iš būsto pardavimo, atėmus įsigijimo kainą, būtų sumuojamos su kitomis metinėmis pajamomis (išskyrus dividendus) ir apmokestinamos taikant siūlomus progresinius GPM tarifus. Jų dydžiai – nuorodoje. Sumuoti pajamas už dividendus atsisakyta dėl to, kad joms visoje Europoje jau taikomas vienodas 15 proc. mokestis, todėl jas susumavus su kitomis pajamomis, Lietuvos gyventojai dividendus išsiimtų kitose Europos valstybėse, o Lietuva netektų pajamų, kurias dabar gauna.
Vieno GPM progresyvumo laiptelio atsisakyta vykdant Vyriausybės koalicinę sutartį, nes vienas koalicijos partneris tam prieštaravo. Tačiau Seimo nariai gali pasiūlyti ir savo GPM progresyvumo modelį.
Sveikatos draudimas yra tapęs darbo užmokesčiu natūra, už kurį darbdavys nemoka mokesčių, todėl Vyriausybė ketina jį apmokestinti.
Ministro pirmininko patarėjai atskleidė, kad yra svarstomi įvairūs būdai kaip stabdyti valstybės finansavimą privačioms gydymo ir švietimo įstaigoms, nes dėl to nukenčia tas pačias paslaugas teikiančios viešosios įstaigos. Be to, tyrimai rodo, kad privačiose sveikatos priežiūros įstaigose administracijos išlaikymui skiriama net 25 proc. pajamų, kai viešosiose – tik 2 proc..
Pasak Ministro Pirmininko, ekonominis ir teisinis mokesčių reformos poveikio įvertinimas yra padarytas, tik, deja, ne visi jį skaitė. Susipažinti su teikiamomis mokesčių pataisomis galima čia.
Jis atskleidė, kad šį trečiadienį Vyriausybė pateiks mokesčių reformą svarstyti Seimui.
G. Paluckas pasakė, kad tai buvo pirmas, bet ne paskutinis susitikimas su profesinėmis sąjungomis ir jis yra pasiruošęs toliau diskutuoti su socialiniais partneriais visais svarbiausiais jiems klausimais.