Susitiko su Susisiekimo viceministru A.Žvaliausku

autorius Solidarumas

2015 m. spalio 12 d. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Audrius Cuzanauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius bei profesinės sąjungos atstovė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Daiva Kvedaraitė  susitiko su LR Susisiekimo ministerijos viceministru Algiu Žvaliausku.

Susitikimo metu  pasikeista nuomonėmis apie krovininio transporto vairuotojų darbo sąlygų problematiką, socialinio dialogo tarp profesinių sąjungų ir „Linavos“ eigą. Kalbėta apie Europos transporto federacijos iniciatyvą surinkti milijoną  ES piliečių parašų dėl įstatymų vienodinimo ES transporto sektoriuje.  Pasikeista informacija apie socialinio dialogo ir darbuotojų darbo sąlygų  situaciją AB „Lietuvos geležinkeliai“.

**
Lietuvoje nesudaromos prielaidos mažinti stresą darbe

Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos “Solidarumas“ pirmininkas, teisininkas Petras Grėbliauskas sako, jog Lietuvoje nesudaromos prielaidos mažinti stresą darbe:  „Naujame darbo kodekso projekte  neliko XVII skyriaus Darbuotojų sauga ir sveikata, kurio 259-284 straipsniuose buvo surašytos pagrindinės darbuotojų saugą ir sveikatą garantuojančios normos.

Naujo DK projekte XI skyriuje Darbuotojų sauga ir sveikata 155 str. duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kurio teikiami pakeitimai įneša painiavą į darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, nes šis įstatymas nebeleidžia įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai formuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto,  dalyvauti organizuojant ir vertinant psichosocialinę riziką ir šią funkciją paveda darbo tarybai. Lieka neaišku kaip bus organizuojama darbuotojų sauga ir sveikata, profesinės ir psichosocialinės rizikos vertinimas šalies, šakos, teritorijos lygiu, nes  miesto, rajono, apskrities, respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos sudaromos trišaliu principu iš darbdavių, profesinių sąjungų ir valdžios atstovų.

Pagal Darbo kodekso projekto 166-173 str. Darbo tarybų veikla neišeina iš įmonės lygio ir šalies, šakos, teritorijos lygiu, nes  miesto, rajono, apskrities lygiais darbo tarybos neveikia. Tai kad Darbo kodekso projektas neintegruoja darbo tarybų ir profesinių sąjungų veiklos, o šias veiklas  visumoje  ir darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atskiria ir supriešina yra labai blogas ženklas, dėl ko darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas ir kontrolė  gali patirti fiasko.  Svarstant Darbo kodekso projektą, o ir anksčiau, LPS „Solidarumas“ siūlė šią  problemą spręsti atkuriant tarpukario Lietuvoje veikusius Darbo rūmus, kurie atstovavo visus darbuotojus (Austrijos pavyzdys). Prie Darbo rūmų atkūrimo idėjos reikia sugrįžti, nes darbdaviai turi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų,  Žemės ūkio  rūmus, todėl būtų nuoseklus sprendimas, darbuotojams vienytis Darbo rūmuose.  Tarpukario Lietuvoje Darbo rūmai veikė prie Vidaus reikalų ministerijos. Be to, reikėtų stiprinti socialinį dialogą, LR trišalę tarybą, sekretoriatą.“

Norime priminti, jog spalio 19 -27 d. vyksta  Europos saugos ir sveikatos darbe savaitė. Šiais metais pagrindinis dėmesys yra skiriamas streso darbe  problemai, tikslas – suteikti darbuotojams ir darbdaviams daugiau žinių apie streso valdymą ir psichosocialinę  riziką darbe.

Statistiko rodo, jog 25% ES piliečių patiria psichikos sveikatos problemų dėl situacijų darbe, tai gali būti blogas darbo organizavimas, per dideli darbo krūviai ir panašiai. Širdies ir kraujagyslių ligos, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, dermatologinės problemos, savižudybės, santykių su kolegomis problemos  (taip pat santykių problemos  šeimoje ir su draugais), – tai yra galimi psichikos sveikatos problemų padariniai. Savo ruožtu dėl patiriamo streso nukenčia darbo našumas, kainuoja nedarbingumas, pravaikštos, įvyksta nelaimingi atsitikimai, didelė darbuotojų kaita.

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?