2025 m. gegužės 15 d. Sveikatos ministerijos patalpose Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas‘ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir Teismo medikų profesinės sąjungos pirmininkė Vilma Ivanova kartu su kitų profesinių sąjungų, darbdavių, atsakingais Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pareigūnais aptarė pasiūlymą leisti darbuotojams pranešus apie savo sveikatos būklės pablogėjimą gauti dviejų dienų nedarbingumą, nesikreipiant į gydytojus.
Šį pasiūlymą jau šešerius metus puoselėja Šeimos gydytojų asociacija, kuri nustatė, kad metuose pasitaiko 93 000 lengvai peršalusių ar užsikrėtusių virusais pacientų, kuriems gydyti nereikia medikų pagalbos, o užtenka tik vienos ar dviejų dienų poilsio ar gydymosi arbatėlėmis.
Tokie ligoniai sudaro 6 proc. visų pacientų ir šeimos gydytojus labai apkrauna papildomu biurokratinio darbo krūviu, vietoj to, kad suteiktų medicininę pagalbą tiems pacientams, kuriems tikrai to reikia. Dėl to ilgėja eilės pas gydytojus ir kenčia sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė.
Be to, toks virusais apsikrėtęs pacientas, kuris norėdamas gauti nedarbingumo pažymėjimą privalo aplankyti gydytoją, gali apkrėsti aplinkinius vykdamas viešuoju transportu į polikliniką ar poliklinikoje, o joje papildomai apsikrėsti nuo kitų pacientų, nes jo imuninė sistema yra susilpnėjusi. Pati kelionė pas gydytoją ir laukimas eilėse patekti pas jį taip blogina ligonio sveikatos stovį ir užtęsia jo gijimą.
Įvairiose Vakarų Europos valstybėse šis klausimas sprendžiamas, leidžiant nuo dviejų iki dešimties dienų gauti nedarbingumą, nevykstant pas gydytojus, tik apie pranešus darbdaviui.
Todėl posėdį pradėjusi Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasiūlė keisti įstatymus, leidžiant darbuotojui pranešti apie savo pablogėjusią sveikatos būklę ir gauti vienos ar dviejų dienų nedarbingumą, nesikreipiant į gydytojus.
Darbdavių atstovai atsakė, kad Lietuva pirmauja tarp Europos valstybių pagal sergamumą, o įgyvendinus minėtus pasiūlymus dalis darbuotojų tokiu būdu piktnaudžiaus pasiilgindami sau atostogas ar Kalėdines ar Velykines šventes.
R. Garuolis atsakė, kad Kalėdos ir Velykos dažnai sutampa su gripo epidemijų sustiprėjimu, todėl normalu, kad darbuotojai šiais laikotarpiais dažnai serga, o ne simuliuoja, norėdami daugiau pašvęsti.
Pasak jo, profesinės sąjungos pastebi atvirkščią dalyką. Darbuotojai dažnai net sirgdami eina į darbą, nes ligos atveju jų pajamos sumažėja, kadangi jiems mokama 62,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Todėl toks nesveikuojantis darbuotojas atėjęs į darbą užkrečia bendradarbius, o pats dėl to suserga sunkesne ligos formą ir serga ilgiau, nei tuo atveju, jei būtų į darbą neėjęs, ir padaro dar darbdaviams dar daugiau žalos.
Būtent tai ir gali būti priežastimi kodėl Lietuvos gyventojai serga daugiau nei europiečiai, nes kitas profesinių sąjungų atstovas atskleidė, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje įteisinus penkias sveikatinimui skirtas dienas, kai darbuotojas pasijutęs blogai neina į darbą ir gauna už tas dienas 100 proc. dydžio atlyginimą, sergamumas labai sumažėjo. Nors derybose, svarstant šį klausimą, ir buvo nuogąstaujama dėl galimo darbuotojų piktnaudžiavimo.
Iškilus klausimui ar šios dvi ministerijos siūlomos dienos nesikirs su Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytomis penkiomis dienomis sveikatinimui, R. Garuolis atsakė, kad tai skirtingi dalykai, nes šioje sutartyje profesinei sąjungai priklausančiam darbuotojui už sveikatinimui skirtas dienas yra sumokama 100 proc. jo darbo užmokesčio, o ministerijos pasiūlyme visiems darbuotojams buvo mokama mažesnė 62.5 proc. jų darbo užmokesčio dydžio nedarbingumo išmoka.
Ekonomikos ir inovacijos ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė pasakė, kad jos ministerija palaiko šį Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą, nes tai mažina biurokratinį reguliavimą, kuris Lietuvoje yra per didelis.
Darbdavių atstovai atsakė, kad iš esmės neprieštarauja šiam pasiūlymui, bet nori daugiau saugiklių nuo galimų darbuotojų ligos simuliavimo atvejų.
Sveikatos apsaugos specialistai atskleidė, kad ir esant dabartiniai tvarkai apie 3 proc. atvejų yra ligos simuliavimas, nes nustatyti kai kurių ligų atvejus yra sudėtinga ir brangu. Tačiau tai nėra didelis skaičius.
Sveikatos apsaugos ministerija atstovai pasiūlė leisti metuose du kartus po dvi dienas leisti patiems darbuotojams nuspręsti ar eiti pas gydytojus, ar pasigydyti namuose patiems, o po to kitais atvejais derinti šį klausimą su darbdaviais ir gauti iš jų leidimą gydytis namuose.
Į darbdavių atstovų skundus, kad jiems padidės biurokratinė našta, buhalterei pranešant apie apsirgusį darbuotoją Sodrai, jiems buvo atsakyta, kad retas darbuotojas, tuo labiau sirgdamas, galės pranešti Sodrai apie savo susirgimą, nes kol kas internetu tai padaryti ne specialistui yra sudėtinga.
E. Radišauskienė pasiūlė priimti šį pasiūlymą, o praėjus metams padaryti šio įstatymo veikimo monitoringą ir pastebėjus spragas jas ištaisyti.
Ateityje planuojama šį klausimą svarstyti Trišalėje taryboje.