2025 m. rugsėjo 17- 18 d. Vilniuje vyko tarptautinis renginys migracijos klausimais, kurį organizavo Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas” ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO).
Renginyje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, pirmininkės pavaduotojai Jovita Pretzsch, Ričardas Garuolis, valdybos nariai Vitalijus Varnas, Gintaras Čiužas, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Aldona Kinduriene, teisininkas Stanislavas Fedaravičius, profesinių sąjungų atstovai iš Armėnijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Kazachijos, Uzbekijos, Kirgizijos, Ukrainos, Lietuvos ir Latvijos.
Renginį vedė TDO Rytų ir Centrinės Europos bei Vidurinės Azijos šalių departamento vadovas Sergejus Glovackas.
Pranešimus skaitė Lietuvos migracijos departamento imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovas Aras Petrevičius, Tarptautinės darbo organizacijos ACTRAV biuro teisininkas Viktoras Hugo Riko (Victor Hugo Ricco).
J. Gestautaitė atskleidė, kad iš 146 657 užsieniečių įdarbintų 2024 m. Lietuvoje tik 2008 buvo aukštos kvalifikacijos. Užsieniečiai daugiausiai dirbo transporte ir statybose. Didžiausia dalis užsieniečių Lietuvoje, yra ukrainiečiai ir baltarusiai. Ukrainiečių vyrų, dirbančių Lietuvoje, skaičius nuolatos mažėja, nes baigiantis paso galiojimo laikui, jie turi grįžti į Ukrainą pratęsti jo galiojimo, bet dėl karo apribojimų nebeturi teisė išvykti iš karo siaubiamos Ukrainos. Tačiau daugėja darbuotojų iš Vidurinės Azijos šalių.
Ji papasakojo kokiomis sąlygomis gali būti įdarbinti užsieniečiai ir kokias teises jie turi. A. Petravičius pristatė VDI veiklą kovojant prieš nelegalų darbą. Jis atskleidė, kad Lietuvoje darbuotojas gali iš darbdavio gauti ne mažesnį nei trijų šalies vidutinių darbo užmokesčių atlyginimą už kiekvieną nelegaliai dirbtą mėnesį, jei VDI nustato nelegalų darbą. Pasak jo, užsieniečiai jau atranda Darbo ginčų komisijas ir į jas kreipiasi vis daugiau darbuotojų. Iš 10 000 darbo ginčų bylų apie 2000 bylos yra susijusios su užsieniečių darbu. Kaip ir Lietuvos darbuotojai jie dažniausiai kreipiasi dėl neišmokėtų atlyginimų ir neteisėtų atleidimų iš darbo.
V. H. Riko papasakojo apie TDO konvencijas, kurios reguliuoja užsieniečių darbą, jų svarbą, bet įspėjo, kad konvencijos yra pagrindas ant kurio turi būti statoma kiekvienos jas pasirašiusių šalių teisinė sistema, todėl profesinės sąjungos turi nelaukti TDO pagalbos ten, kur jos pačios turi atlikti savo darbus priimant tinkamus įstatymus ir užtikrinant jų vykdymą.
Renginio dalyviai dalinosi savo šalių patirtimi ir pastebėjo, kad visur susiduriama su tomis pačiomis problemomis: nelegalių užsieniečių darbu, jų išnaudojimu ir socialiniu dempingu, kai vietiniai darbuotojai keičiami pigesniais savo teisių nežinančiais užsieniečiais.
Net šalyse, kuriose atlyginimai nėra dideli, kaip Gruzija ar Armėnija yra daugybė nelegaliai ar pusiau legaliai dirbančių užsieniečių iš dar skurdesnių arabų šalių ar Indijos.
Profesinių sąjungų atstovai dalinosi savo patirtimi kovojant prieš socialinį dempingą ir vieningai sutarė, kad profesinių sąjungų vaidmuo, apsaugant tiek užsienio, tiek vietinių darbuotojų teises, yra esminis. Įvairių šalių profesinių sąjungų vadovai sutarė glaudžiau bendradarbiauti, o vykstančius į Lietuvą dirbti savo šalių darbuotojus raginti pirmiausiai tapti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariais.