2025 m. birželio 5 – 7 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Darbuotojų organizacijų gebėjimų stiprinimas Baltijos šalyse“, kurį surengė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Europos darbuotojų švietimo centras EZA. Renginys buvo remiamas Europos Sąjungos lėšomis.
Seminare dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai, svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Albanijos ir Nyderlandų.
2025 m. birželio 5 d. seminaras prasidėjo diskusija „Direktyvos dėl minimalios algos įgyvendinimas ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimas“.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė atskleidė su kokiomis pagrindinėmis problemomis Lietuvoje susiduria profesinės sąjungos, kai tenka atstovauti darbuotojus ir derėtis dėl minimalios algos, bei pateikė profesinės sąjungos pasiūlymus, kurie pagerintų padėtį šioje srityje.
Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pristatė Vyriausybės ir jos vadovaujamos ministerijos veiklos planus, mokesčių reformos eigą, Vyriausybėje ir Seime svarstomas darbuotojams svarbias įstatymų pataisas, kurios keistų II pakopos pensijų, streikų reglamentavimo tvarką, stiprintų profesinių sąjungų vadovų apsaugą, skatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą ir gerintų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas bei atsakė į gausius dalyvių klausimus.
2025 m. birželio 6 d. prasidėjo diskusija „Darbuotojų organizacijų gebėjimų stiprinimas“, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis.
Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės ir Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas dr. Vygantas Malinauskas perskaitė profesinės sąjungos narius įkvepiantį pranešimą „Darbuotojų organizacijų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje kuriant bendrąjį gėrį“, kuris atskleidė didelę profesinių sąjungų svarbą kuriant bendrąjį gėrį.
Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnošč“ ekspertė, Ekspertų, dialogo ir socialinės politikos biuro ir Socialinės politikos komandos narė Barbara Surdykowska dalinosi Lenkijos patirtimi, vystant socialinį dialogą ir padarė pranešimą „Socialinis dialogas regionuose ir šakose šiuolaikinėmis, besikeičiančiomis sąlygomis. Lenkijos patirtis“. Įdomu, kad Lenkijoje socialiniai partneriai, kurie dalyvauja Trišalės tarybos veikloje, gauna valstybės finansavimą, nes padeda priimti kokybiškesnius įstatymus. Viešnia apgailestavo, kad didelė kliūtis sėkmingai plėtotis socialiniam dialogui nacionaliniu lygiu ir šakos kolektyvinėms sutartims sudaryti yra darbdavių organizacijų susiskaldymas ir mažas jų reprezentatyvumas.
Po to, buvo surengta diskusija „Darbuotojai šiuolaikiniame besikeičiančiame darbo pasaulyje. Naujos užimtumo formos: nuotolinis darbas, nepilnas darbo laikas, savarankiškai dirbantys, darbo laikas, skaitmeninimas“, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas” generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.
Pranešimą „Struktūriniai pokyčiai darbo rinkoje ir naujos užimtumo formos“ padarė Eurofound Užimtumo skyriaus vadovas dr. Tadas Leončikas, kuris atskleidė, kad nepaisant sparčios technologinės pažangos darbuotojų Europos Sąjungos valstybėse vis dar trūksta. Europoje 2000 -2023 m. laikotarpiu daug darbuotojų iš pramonės ir žemės ūkio perėjo dirbti į paslaugų sektorių. Stebina tai, kad skirtingai nei kitose Europos šalyse Lietuvoje sumažėjo dirbančiųjų viešųjų paslaugų sektoriuje. Lietuva dar išsiskiria tuo, kad pramonės darbuotojų per šį laikotarpį sumažėjo nedaug ir žymiai, lyginant su kitomis šalimis, išaugo statybininkų skaičius. Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį į sparčiai Europoje augantį darbuotojų, dirbančių individualiai ir internetinėse platformose, skaičių.
Šiuo metu Lietuvoje pradėjus svarstyti europinės Direktyvos dėl darbo platformose sąlygų gerinimo perkėlimo į Lietuvos teisės aktus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys pateikė pranešimą „Skaitmeninimo pasekmė – naujos profesijos ir iššūkiai esamiems darbuotojams. Direktyvos dėl darbo platformose sąlygų gerinimo perkėlimo į Lietuvos teisės aktus.“
Jis atskleidė, kad Europoje skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų skaičius 2025 m. sieks apie 43 mln., dauguma jų dirba teikdami taksi, kurjerių ar namų ruošos paslaugose, yra aukštesnės kvalifikacijos nei dirba darbą platformose ir uždirba 55 % mažiau nei minimalus valandinis atlygis „į rankas“, o 41 % darbui platformoje skirtas laikas jiems yra neapmokamas.
Be to, 93 % iš jų yra savarankiškai dirbantys, o 19 % yra neteisingai klasifikuoti kaip dirbantys individualiai, nors tai yra darbo santykiai.
Jis atskleidė diskusijų su socialiniais partneriais Lietuvoje eigą ir paaiškino, kad ši direktyva buvo priimta siekiant ne tik pagerinti blogėjančias internetinių platformų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, bet išvengti šių platformų modelio taikymo plėtros kitose ūkio šakose, kurios pablogintų darbuotojų padėtį ir leistų darbdaviams sumokėti mažiau mokesčių.
Seminare dalyvavęs pavežėjas, dirbantis vienoje internetinėje platformoje, atskleidė, kad jei anksčiau jis galėdavo dirbti kada panorėjęs, vėliau platformos algoritmas pradėjo riboti jo pasirinkimo laisvę, perkeliant jį į užsakymų eilės galą ir mažinant jo darbo įkainius. Jei anksčiau Lietuvos pavežėjai galėdavo neblogai uždirbti, dirbdami vienoje platformoje, dabar tiek neuždirba net dirbdami keliose platformose, nes žymiai padaugėjo užsieniečių, teikiančių šias paslaugas, skaičius, o platformų savininkai tuo pasinaudojo visiems blogindami darbo sąlygas.
R. Keršys paaiškino, kad ES lygmeniu sutarta, kad Darbo santykių požymiai yra tada, kai darbą platformoje atliekantis asmuo, teikdamas paslaugą, neturi bent vienos teisės:
1) pasitelkti subrangovo ar pakaitinio darbuotojo, jeigu jis atitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos paslaugos teikimą, nustatytus reikalavimus;
2) pats laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo laiku jas teikti ir pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) kiekį;
3) savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų;
4) susitarti dėl atlygio dydžio, nes jį vienašaliai nustato skaitmeninė platforma, taip pat susipažinti su paslaugos kaina ir kitomis paslaugos atlikimo sąlygomis (konkretus adresas, vieta, atstumas, ir pan.) prieš paslaugos atlikimą.
Ministerijos atstovas paprašė, kad profesinės sąjungos taip pat pateiktų savo nuomonę šiuo kalusimu.
Svečias iš Nyderlandų „Nehem International“ direktorius Robinas van de Polis (Robin van de Poll), padarė pranešimą „Darbas darbo platformose, praktinė Olandijos patirtis“, kuris atkleidė, kad dirbančiųjų individualiai ir internetinėse platformose šioje šalyje skaičius pastaraisiais metais labai išaugo ir auga toliau. Nors toks darbas šiems darbuotojams yra patrauklus dėl teikiamų galimybių laisvai pasirinkti darbo laiką, vis tik šiuo metu esant dabartinei šių santykių reglamentavimo tvarkai, tokie darbuotojai yra mažiau socialiai apsaugoti nei dirbantieji su darbo sutartimis.
Po pietų vyko diskusija „Darbuotojų vidinis mobilumas, kaip priemonė spręsti darbuotojų trūkumo ir užimtumo problemas“, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ administratorė-teisininkė Laima Saulevičiūtė.
Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonių organizavimo departamento patarėja Ramunė Grigienė pristatė ministerijos vykdomas judumo priemones, kuriomis siekiama mažinti nedarbo problemas regionuose, kuriuose darbo vietų nėra, subsidijuojant darbuotojų keliones į darbą miestuose, kuriose darbuotojų trūksta. Ji papasakojo apie tai kaip šios priemonės veikia, kaip galima jomis pasinaudoti ir koks buvo jų poveikis bei atskleidė planus dėl tolesnio šių priemonių tobulinimo.
Laikinai einanti AB „Vilniaus paukštynas“ personalo vadovės pareigas Olga Pūkienė ir AB „Vilniaus paukštynas“ darbuotojų saugos ir sveikatos departamento vadovė Ligita Maleckienė papasakojo apie naudą, kurią įmonei ir darbuotojams atnešė valstybės remiamos judumo priemonės.
Seminaro dalyvius pradžiugino Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Robertas Encius, kuris pareiškė, kad šiuo metu jo asociacijos nariai rimtai svarsto planus sudaryti kolektyvines sutartis. Darbo užsienyje patirtis, pasak jo, parodė, kad kolektyvinės sutartys yra naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams ir gerina statybinių įmonių veiklos rezultatus, nes leidžia lanksčiau taikyti su darbo santykiais susijusį reglamentavimą nei jis yra nustatytas Darbo kodekse.
Albanijos profesinės sąjungos SAUATT atstovė Florie Marini pasidalino savo profesinės sąjungos patirtimi, sprendžiant Albanijoje darbo sezoniškumo, darbuotojų perkvalifikavimo keičiant darbą iš tradicinių ūkio šakų t. y. žemės ūkio ir pramonės į naujas profesijas paslaugų, turizmo, „žaliosios ekonomikos“, aukštųjų technologijų sektoriuose ir švelninant dėl pasaulinių darbo rinkos pokyčių kylančias problemas, susijusias su mobilumu.
Šios dienos seminarą pabaigė diskusija „Darbuotojų organizacijų reprezentatyvumas. Kodėl jis yra svarbus?“, kurį moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.
Apskrito stalo diskusijoje dalyvavo Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnošč“ atstovas Slavomiras Adamčykas (Slawomir Adamczyk), Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos LBAS projektų vadovė Anna Bondare, Estijos profesinių sąjungų konfederacija EAKL atstovė Maria Jeskova, kurie dalinosi savo šalių gerąja patirtimi ir problemomis bei savo profesinių sąjungų priemonėmis didinant jų reprezentatyvumą ir savo narių atstovavimą nacionaliniu, šakos ir įmonės lygiu.
2025 m. birželio 7 d. įvyko diskusija „Naujų narių pritraukimas, organizavimas. Profesinių sąjungų atsinaujinimas ir socialinis dialogas“, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Tomas Tomilinas papasakojo Socialinio dialogo įstatymo projektą, kurį jis yra perengęs dar praėjusioje kadencijoje. Jis išklausė įvairius seminaro dalyvių pasiūlymus ir pastabas, atsakė į gausius jų klausimus bei pažadėjo į pareikštas profesinių sąjungų nuomones atsižvelgti tobulinant Socialinio dialogo įstatymą ir Seime priimant kitas su darbo santykiais susijusias įstatymų pataisas.
Seminaras buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis Projekto Nr. 10-07-25-SE
Daugiau nuotraukų žiūrėti čia, čia ir čia