2025 m. liepos 15 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė išsiuntė Lietuvos Prezidentui G. Nausėdai, Seimo Pirmininkui S. Skverneliui, Ministrui Pirmininkui G. Paluckui šios profesinės sąjungos Koordinacinės tarybos posėdyje buvo priimtą pareiškimą dėl ES Direktyvos 2024/2831 dėl Darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo pritaikymo Lietuvos teisėje.
Šio rašto kopijos taip pat nusiųstos Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkui L. Kukuraičiui ir Socialinių reikalų ir darbo ministrei I. Ruginienei.
Kreipimesi pažymima, kad dažnai darbas skaitmeninėse platformose, kuris turi darbo santykių bruožų yra klaidingai laikomas savarankišku darbu, leidžia darbdaviams bloginti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Pasidžiaugusi, kad direktyvos įgyvendinimas paskatins europinį socialinį dialogą Lietuvoje K. Krupavičienė savo rašte pareiškė: „Esame įsitikinę, kad technologinė pažanga turi gerinti gyventojų ir darbuotojų gerbūvį, o ne jį bloginti“ bei nurodė kokiais principais vadovaujantis ši direktyva turėtų būti perkeliama į Lietuvos teisę.
Visą raštą skaityti žemiau.
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui
Kopijos: Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkui Linui Kukuraičiui
Socialinių reikalų ir darbo ministrei Ingai Ruginienei
DĖL DIREKTYVOS (ES) 2024/2831 DĖL DARBO PLATFORMOJE SĄLYGŲ GERINIMO PERKĖLIMO Į LIETUVOS TEISĘ
.
2025 m. birželio 7 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinės tarybos posėdyje buvo priimtas pareiškimas dėl ES Direktyvos 2024/2831 dėl Darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ džiaugiasi 2024 m. rudenį priimta ES Direktyva 2024/2831 Dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo, kurią ES valstybės narės privalo perketi į savo nacionalinę teisę iki 2026 m. gruodžio 2 d..
Technologinė pažanga nuolatos sukuria naujas darbo formas. Deja, ne visada tai gerina darbuotojų darbo sąlygas ir kuria kokybiškas darbo vietas.
Visos Europos mastu pastebėta, kad skaitmeninių platformų darbas sudaro sąlygas įvairiems darbdavių piktnaudžiavimams, darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygų bloginimui bei jų socialinės apsaugos mažinimui (negauna nedarbo išmokos, nelaimingų atsitikimų draudimo, apmokamų atostogų, gaus mažesnę pensiją, dažnai priversti dirbti pažeidžiant darbo ir poilsio pusiausvyrą, darbo saugos ir sveikatos standartus, neturi apsaugos nuo bankroto, neteisėto atleidimo, kolektyvinio atstovavimo ir derybinės teisės).
Eurofound duomenimis, dauguma darbuotojų skaitmeninėse platformose Europoje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus nei yra jų profesinė kvalifikacija, uždirba mažesnį nei minimalus valandinis atlygis „į rankas“ atlyginimą, ir net apie 41 % darbui platformoje skirtas laikas yra jiems neapmokamas.
Deja, dažnai darbas skaitmeninėse platformose, kuris turi darbo santykių bruožų yra klaidingai laikomas savarankišku darbu.
Direktyvos 28 punkte rašoma: „piktnaudžiavimas savarankiškai dirbančio asmens statusu nacionaliniu lygmeniu arba tarpvalstybinėse situacijose yra fiktyviai deklaruojamo darbo forma, kuri yra dažnai siejama su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus savarankiško darbo atvejis fiksuojamas tada, kai asmuo deklaruoja, kad dirba savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus. Fiktyvus savarankiškai dirbančio asmens statuso deklaravimas dažnai atliekamas siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių pareigų arba sukurti konkurencinį pranašumą, palyginti su teisės aktų besilaikančiomis įmonėmis“.
Skaitmeninių platformų darbuotojų skaičius auga ir tai kelią grėsmę, kad ateityje įmonės, kuriose tą patį darbą darbuotojai dirba, vadovaujantis darbo santykių reikalavimais, dėl nelygiavertės konkurencijos bus priverstos taip pat pabloginti savo darbuotojų darbo sąlygos.
Esame įsitikinę, kad technologinė pažanga turi gerinti gyventojų ir darbuotojų gerbūvį, o ne jį bloginti.
Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ džiugina tai, kad šioje direktyvoje pažymėta didelė socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų svarba užtikrinant, kad šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas vyktų, vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčio principais, skaidriai ir užtikrinant darbuotojams orias darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Todėl raginame Vyriausybę kuo skubiau perkelti ES Direktyvą 2024/2831 dėl Darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo į nacionalinę teisę, vadovaujantis šiais principais:
- Taikyti Darbo kodekso reglamentavimą darbuotojams, jei jų darbas neturi vienos iš šių teisių:
a) pasitelkti subrangovo ar pakaitinio darbuotojo, jeigu jis atitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos paslaugos teikimą, nustatytus reikalavimus;
b) pats laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo laiku jas teikti ir pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) kiekį;
c) savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų;
d) susitarti dėl atlygio dydžio, nes jį vienašaliai nustato skaitmeninė platforma, taip pat susipažinti su paslaugos kaina ir kitomis paslaugos atlikimo sąlygomis (konkretus adresas, vieta, atstumas, ir pan.) prieš paslaugos atlikimą.
2. Taikyti šią direktyvą tiek skaitmeninių platformų, tiek algoritminį valdymą taikančioms įmonėms.
3. Taikyti šią direktyvą visiems savarankiškai dirbantiems asmenims.
Tikimės, kad šios direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje paskatins europinį socialinį dialogą ir naujų kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Pagarbiai,
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė