2025 m. spalio 28 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Vita Subačiutė ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė Genovaitė Mackevičienė kartu su kitų Bausmių sistemos vykdymo įstaigose veikiančių profesinių sąjungų atstovais susitiko su nauja Teisingumo ministre Rita Tamašuniene, kanclere Liucina Kotlovska ir kitais atsakingais ministerijos atstovais.
Ministrė atskleidė, kad Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžetą visoms ministerijoms bus 5 proc. sumažintas finansavimas, bet darbuotojų atlyginimai nenukentės, nes bus vykdomi Nacionalinėje kolektyvinėje ir šakų kolektyvinėse sutartyse suderėti darbuotojų darbo užmokesčių padidinimai. Sparčiau didės mažiausi darbuotojų atlyginimai ypač Probacijos tarnyboje. Tik nebus įvykdyta dalis Įkalinimo įstaigų kolektyvinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų, nes ši sutartis buvo sudaryta po to, kai valstybės biudžeto išlaidos jau buvo suplanuotos.
Šiuo metu dar nėra paskirtas viceministras, kuris bus atsakingas už bausmių vykdymo sistemos darbą, o vienas galimas kandidatas dabar yra tikrinamas STT.
Paklausus, koks likimas laukia Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Mindaugo Kairio, kuriam Vyriausybė už netinkamą darbą yra paskyrusi dvi nuobaudas ir jau svarstė jo atleidimo klausimą, nauja teisingumo ministrė atsakė, kad dėl tinkamumo vadovauti bus nuspręsta gavus ministerijos audito išvadas, kurios bus pateiktos jau lapkričio pradžioje.
Vėliau Teisingumo ministrė išklausė profesinių sąjungų atstovų keliamus darbuotojų skaudulius ir lūkesčius.
Ko gero daugiausiai laiko buvo skirta įkalinimo įstaigose dirbančių medicinos darbuotojų klausimams aptarti
Profesinių sąjungų centro vadovė Roma Katinienė įtikinėjo ministrę perduoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvėje esančioms įstaigoms, nes tai, anot jos, pagerintų padėtį šioje srityje.
Vis tik atidžiai išklausiusi jos pasiūlymus R. Tamašunienė suabejojo ar juos įgyvendinus kalėjimuose nebus sutrikdytas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
R. Garuolis padėkojo ministrei už dėmesį profesinių sąjungų klausimams, o R. Katinienei už rūpestį spręsti kalėjimų medikų problemas, nors medikai ir nebuvo jai suteikę įgaliojimų juos atstovauti.
Jis papasakojo, kad jau ne vieną kartą po Seimo rinkimų pasikeitus Teisingumo ministerijos vadovybei bandoma siūlyti perduoti sveikatos priežiūros paslaugas laisvėje esančioms įstaigoms, bet nuodugniau panagrinėjus šiuos pasiūlymus vėliau jų atsisako tiek Teisingumo, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, nes išaiškėja, kad tai pareikalaus daug daugiau valstybės lėšų, sukomplikuos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą įkalintiesiems bei padidins darbo krūvius pareigūnams.
R. Katinienės pasiūlymui paprieštaravo ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius, kuris atkreipė dėmesį, kad atidavus sveikatos priežiūros paslaugas laisvėje esančioms įstaigoms, Lietuvos kalėjimų tarnyba netektų mažiausiai 1,5 mln. eurų Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, kurias įstaigai uždirba medikai.
R. Garuolis atskleidė, kad iš PSDF būtų galima surinkti ir daugiau lėšų, jei medikai kaip ir laisvėje dirbantys jų kolegos būtų materialai skatinami už prevencinių sveikatos programų įgyvendinimą. Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybė nepaisant nuolatinių profesinės sąjungos prašymų to nedaro.
V. Subačiutė mano, kad iš PSDF gautos lėšos Lietuvos kalėjimų tarnyboje yra paskirstomos neteisingai, neatsižvelgiama į medikų profesinės sąjungos pasiūlymus, o medikų reikmėms yra skiriama per maža jų dalis.
Sužinojusios, kad ne visos PSDF lėšos skiriamos įkalinimo įstaigų medikų veiklai užtikrinti, ministrė ir kanclerė nenorėjo tuo patikėti.
V. Subačiutė pažymėjo, kad medikų trūksta visose įkalinimo įstaigose ir jų trūkumas auga. Pagrindinė to priežastis yra nekonkurencingi medikų atlyginimai, kurie yra mažesni nei kolegų, dirbančių laisvėje esančiose gydymo įstaigose.
Deja, nepaisant profesinės sąjungos nuolatinių prašymų pakelti medikų atlyginimų koeficientus, Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybė atsisako tai padaryti, teigdama, jog tam nėra skirta lėšų.
R. Garuolis paaiškino, kad medikų trūkumas įkalinimo įstaigose baigsis tik tuomet, kai jų atlyginimai bus didesni nei kolegų, dirbančių laisvėje esančiose įstaigose, kuriose pacientų psichologinio ar net fizinio smurto atvejai prieš medikus yra nepalyginamai retesni.
Pasak jo, daugelis dar tebedirbančių medikų į įkalinimo įstaigas atėjo dirbti tuomet, kai atlyginimai čia buvo aukštesni nei laisvėje esančiose įstaigose ir vis dar dirba, tik todėl, jog tikisi, kad profesinei sąjungai pavyks pagerinti jų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Ministrė pažadėjo artimiausiu metu ministerijoje surengti atskirą susitikimą, kuriame būtų aptarti kalėjimo medikų klausimai ir jų sprendimo būdai.
G. Mackevičienė atskleidė, kad ne vien tik maži atlyginimai lemia pareigūnų trūkumą įkalinimo įstaigose. Prisipažinusi, kad trisdešimt metų išdirbusi įvairiose teisėsaugos įstaigose, ji buvo nemaloniai nestebinta psichologinio mikroklimato padėtimi Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Pasak jos, daugelio skyrių vadovai tiesiog nesupranta kas yra pagarbus bendravimas su pavaldiniais, todėl neapsikentę nuolatinių pažeminimų pareigūnai išeina dirbti į kitas viešojo saugumo įstaigas, nors ten atlyginimai nėra didesni. Ji įspėjo, kad jei nebus imtasi rimtų priemonių užkirsti tam kelią, pareigūnų Lietuvos kalėjimų tarnyboje dar labiau trūks.
Ministrė paprašė atsiųsti informaciją apie tokius vadovus ir pažadėjo atlikti jų skyriuose psichosocialinės aplinkos vertinimą.
Padėkojusi už pareikštas pastabas ir pasiūlymus Teisingumo ministrė R. Tamašunienė užtikrino, kad profesinių sąjungų nuomonė jai yra svarbi, todėl panašius susitikimus su profesinių sąjungų atstovais ji ketina rengti ir ateityje.
Po to ministrė ir jos komanda pratęsė neformalų bendravimą su profesinių sąjungų atstovais prie kavos puodelio.