Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ atstovai, tarptautinės konferencijos „Tolesnis Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas. Minimalus darbo užmokestis, sustiprinta Jaunimo garantija“, kuri vyko 2021 m. spalio 14-16 d. Vilniuje, dalyviai pozityviai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. Gioterburge ES valstybių vadovai pasirašė Europos socialinių teisių ramstį (ESTR). ESTR yra politinis ES vadovų ir ES institucijų įsipareigojimas, kurio tikslas patenkinti pagrindinius žmonių poreikius ir užtikrinti geresnį socialinių teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą. ESTR sudaro 20 principų, kurie suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti; dinamiškos darbo rinkos ir tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. ESTR principai apima: užmtumą, socialinę apsaugą, švietimą, dirbančiųjų kompetencijų gerinimą, sveikatos apsaugą, žmogiškąjį kapitalą, tinkamo finansavimo užtikrinimą, viešuosius pirkimus, energetinį skurdą ir panašiai. 2021 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė Europos socialinių teisų ramsčio veiksmų planą. Veiksmų plane įvardinti 67 pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai 2021-2025 m.. Veiksmų plane nustatyti trys pagrindiniai tikslai, kurių reikia pasiekti iki 2030 m. t.y.: didėtų užimtumas – bent 78 proc. 20-64 m. gyventojų turi turėti darbą, daugiau žmonių turėtų galimybę nuola tmokytis – bent 60 proc. suaugusiųjų kiekvienais metais turėtų dalyvauti mokymuose, mažėtų skurdas – bent 15 milijonų mažiau žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas konferencijos dalyvius supažindino su ESTR veiksmų planu ir Lietuvos nacionaliniais tikslais (pranešimas pridedmas). Lietuva įsipareigojo, jog iki 2030 m. darbą turėtų turėti ne mažiau kaip 80,7 proc. 20-64 metų amžiaus gyventojų. Nuo 13 iki 9 proc. turėtų mažėti nesimokančio ir nedirbančio (NEET) 15-29 m. amžiaus jaunimo dalis. Asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, iki 2030 m. turėtų sumažėti bent 142 tūkst.. Lietuvoje 2019 m. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje buvo 734 tūkst. žmonių, iš kurių 120 tūkst. – vaikai iki 16 metų. Taigi, Lietuvai ypač reikės pasistengti mažinant skurdą ir siekiant mokymosi visą gyvenimą tikslų.
Tam, kad Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendintas, reikalingas ES valstybių įsitraukimas, bendri nacionalinių vyriausybių bei socialinių partnerių veiksmai. Tam pritaria 76 proc. apklaustų europiečių, tai patvirtino speciali Eurobarometro apklausa, kurią konferencijos dalyviams pristatė Aurimas Andrulis, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Suomijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos skyriaus vadovo pavaduotojas (pranešimas pridedamas).
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė savo pranešime pabrėžė tinkamų darbo sąlygų svarbą (pranešimas pridedamas). Finansinis (adekvatus atlygis, darbo užmokesčio skaidrumas ir tinkamas atsiskaitymas), fizinis (darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa, nelaimingų atsitikimų darbe kontrolė) ir socialinis (kolektyvinių susitarimų skatinimas, Lietuvos atveju, transporto darbuotojų sąlygų ir garantijų užtikrinimas), žmogaus saugumas yra raktas į tinkamas darbo sąlygas. Prelegentas minėjo pasiūlymą dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. LR Seimo SRDK pritarė pasiūlymui dėl šios direktyvos. Anot komiteto pirmininko, Lietuva yra tarp šalių, kuriose MMA augimas vienas didžiausių, šiais metais – nuo 642 iki 730 eurų. Viena pagrindinių darbo užmokesčio augimo priežasčių – darbuotojų trūkumas. Lietuvos bėda – neskaidrus ir nesąžiningas atsiskaityams su darbuotojais. VDI duomenimis, darbo ginčų pagalba, 2020 m. darbuotojaų naudai išieškota per 9 mln. eurų. Nuo 2022 m. įsigalios Darbo kodekso 139 str. pataisa, kuri numato, jog darbo užmokestis, su darbo santykiais susijusios pingių sumos, dienpinigiai, komandiruotės išlaidos – mokamos į darbuotojų nurodytą banko sąskaitą.
Gerinant darbo sąlygas svarbus vaidmuo tenka darbuotojų sveikatai ir saugai. Šiame kontekste yra svarbus ES Komunikatas dėl ES darbuotojų sveikatos ir saugos 2021-2027 m.. Komunikato tikslai: numatyti ir valdyti pokyčius naujame darbo pasaulyje, kuriuos lemia žaioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos; gerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją; gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje. Dar vienas svarbus tinkamų darbo sąlygų aspektas – socialinis dialogas ir kolektyviniai susitarimai. 2020 m. Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklausė 99,3 tūks narių, o tai vos 7,7 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Veikė 327 kolektyvinės sutartys (1 nacionalinė; 4 teritorinės, 12 šakos lygmens ir 310 darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių). Remiantis šiais duomenimsi, kolektyvinės sutartys Lietuvoje aprėpia 20 proc. dirbančiųjų.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Ester Lynč (Esther Lynch), pristatydama minimalaus darbo užmokesčio nustatymo ES perspektyvas, minėjo, jog Lietuvoje kolektyvinėmis sutartimis padengta vos 8 proc. dirbančiųjų ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių, Estijoje kolektyvinių sutarčių aprėptis dar mažesnė – 6 proc.. Direktyva dėl dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio numatytų ne tik MMA dydžio nustatymo principus, bet būtų įrašytas reikalavimas, jog kolektyvinėmis sutartimis turėtų būti padengti bent 70 proc. dirbančiųjų. (pranešimas pridedamas),
Net jeigu, kolektyvinių sutarčių aprėžtis yra 20 proc., tai vis tiek ženkliai atsiliekama nuo 70 proc. aprėpties. Akivaizdu, jog būtina plėtoti socialinio dialogo kultūrą darbo santykiuose, stiprinti socialinių partnerių gebėjimus ir kompetencijas, kuriant socialinio dialogo ekosistemos naratyvą.
Socialinio dialogo stiprinimo perspektyvą pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Ji sakė, jog „socialinis dialogas yra gerovės valstybės pagrindas“, „Prezidento politinėje darbotvarkėje yra vietos socialinio dialogo stiprinimui“. Socialinis dialogas yra svarbus nacionaliniu lygiu ypač svarbus iššūkių su kuriais susiduria pastaruoju metu žmonija, kaip antai, pandemija akivaizdoje. Profesinės sąjungos, kaip socialinio dialogo dalyvių, vaidmuo buvo svarbus diskutuojant ir priimant sprendimus dėl pandemijos pasekmių švelninimo, tai ir išmokos už prastovas, subsidijos, nedarbo draudimo papildomi sprendimai, papildomos sveikatos draudimo garantijos. „Darbuotojų balsas buvo ir yra girdimas ir gerbiamas“. Ypač svarbus derantis dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties, apie tai, kad profesinės sąjungos daug padirbėjo indikuoja ir 2022 m. biudžetas, reikalinga daugiau lėšų darbuotojų atlyginimamas, – sakė ji.
Prezidento vyriausioji patarėja padėkojo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumui“ už aktyvų vaidmenį vasarą keliant energetikos kainų didėjimo klausimą, tai buvo postūmis ir problemos iškėlimas, o ratilai nuvilnijo ir yra rezultatas. Tai rodo, „kad profsąjungos mąsto plačiai ir gali atstovauti įvairias sritis, todėl svarbus profesinių sąjungų vaidmuo“. I.Segalovičienė atkreipė dėmesį į tai, kad dar yra erdvės socialinio dialogo stiprinimui. Būtina stiprinti trišalį formatą ne tik nacionaliniu mastu, bet ir savivaldos bei sektoriniame lygmenyje.
Viena iš socialinio dialogo stiprinimo krypčių – socialinio dialogo vaidmens politiniame diskurse didinimas.
Socialinio dialogo stiprinimo elementai turėtų būti integruoti į nacionalines politines darbotvarkes, strateginius dokumentus, rengiamus teisės aktus.
Šiame kontekste svarbus Prezidento pasirašytas Viešųjų pirkimų įstatymo paketas, kuriame numatyta, jog vykdant viešuosius pirkimus, turėtų būti taikomas bent vienas darbo santykių kriterijos, elementas, susijęs su darbuotojų gerove. Vyriausybė turėtų sustiprinti šią poziciją, naudodamasi savo diskrecijos teise.
Viešajam sektoriui turėtų būti nustatyti imperatyvūs kriterijai, susiję su socialiniu dialogu.
Reikalingi tvarūs finansiniai mechanizmai, kurie užtikrintų nuolatinę pagalbą socialinio dialogo stiprinimui. Kol kas tai yra tik Europos finansiniai mechanizmai, konkrečiai – Europos socialinis fondas. Dar nepilnai išnaudojama galimybė skirti profesinėms sąjungoms 0,6 proc.
Gyventojų pajamų mokesčio. Ne visi profesinių sąjungų nariai ar profesines sąjungas palaikantys žmonės užpildo paraišką, kurią galima pildyti ir pateikti tik elektroniniu būdu.
Reikia stiprinti profesinių sąjungų galias ir kompetencijas, diskutuojant politiniame lygmenyje, nes viešajame sektoriuje trūksta supratimo ir išmanymo apie tai, kas yra socialinis dialogas.
Dar vienas aspektas – socialinio dialogo veiklos ir rezultatų matomumo didinimas. Visuomenė nėra pakankamai informuota apie profesinių sąjungų darbą ir jų pasiekimus ginant darbuotojų teises.
Galėtų būti viešai transliuojami LR Trišalės tarybos posėdžiai.
Susipriešinę ir susikaldę žmonės nepasieks bendro tikslo.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavęs kunigas Algirdas Toliatas kalbėjo apie pagrindines vertybes, žmonių tarpusavio ryšį, pasitikėjimą ir bendrystę. Gyvename pasaulyje, kuriame norima, kad žmogus būtų kuo našesnis kuo labiau „atsipirktų“, neturėtų šaknų, šeimos. Tokį darbuotoją patogu „turėti“, jis gali būti našus, lankstus, bet žmogus neturintis šaknų, šeimos, pagrindinių vertybių, jis praranda tai, kas jam brangiausia. Jeigu lieka tik plikas individualizmas ir naudos ieškojimas, nukenčia ir bendras interesas, nukenčia pati bendrystė, nes prarandame pagarbą ir pasitikėjimą, o tai yra esminės žmogiškumo kolonos. Individualizuotoje ir susipriešinusioje visuomenėje, kurioje kiekvienas galvoja apie save, žodį „solidarumas“ galime atidėti į šalį, be pasitikėjimo, solidarumas neįmanomas. Be žmonių solidarumo neįmanoma ir profsąjunga, nes profsąjunga, tai yra žmonių santalka, tai bendrystė. Susipriešinę ir susikaldę žmonės nepasieks bendro tikslo. Apie „švęsk sekmadienį“ – sekmadienis, kaip poilsio diena, apie tai galime kalbėti simboliškai, pažvelgti į tai iš žmogiškosios pusės. Sekmadienis simbolizuoja mūsų ryšius, mūsų bendrystę, sugebėjimą išgirsti ir priimti vieniems kitus, juk mes esame labai skirtingi. Arba mūsų skirtumai tampa jėga ir mus praturtina, arba supriešina. Sekmadienis – tai laikas skirtas stabtelėti, tai pauzė. Laikas, kad pamatytume savo artimą, šeimą, Dievą, pagaliau – save, nurimti ir įsiklausyti – tai yra sekmadienio šventimas.
Kas „ne taip“ su Lietuvos ekonomikos ir socialinės politikos raida?
Prof. Romas Lazutka atkreipti dėmesį į šiuos Europos socialinių teisių ramsčio principus: lygios galimybės, darbo užmokestis; vaikų priežiūra ir parama vaikams; socialinė apsauga, bedarbio pašalpos; minimalios pajamos; senatvės pajamos ir pensijos; sveikatos priežiūra. Jis remdamasis skaičiais, pabrėžė Lietuvo ekonomikos augimo ir socialinės raidos disbalansą (pranešimas pridedamas).
Nors minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ir didėja, tačiau atskaičius mokesčius (neto), vis dar yra mažesnis nei skurdo rizikos riba vienam asmeniui, kaip antai, 2019 m. MMA (neto) buvo 396 eur., skurdo rizikos riba vienam asmeniui – 430 eur., 2020 m. MMA (neto) kilo iki 447 eur., skurdo rizikos riba – 485 eur., 2021 m., MMA (neto) kilo iki 468 eur. Ir nepasiekė skurdo rizikos ribos.
Pagal BVP vienam gyventojui, Lietuva artėja prie ES šalių vidurio, tačiau pagal išlaidas socialiniai apsaugai Lietuva yra ES šalių gale, „lenkiame tik Rumuniją ir Latviją“. Socialinei apsaugai Lietuva skiria kiek daugiau nei 12 proc. BVP, tiek socialiniai apsaugai Danija skyrė 1960 m.. „Ekonomika auga, BVP vienam gyventojui auga, esame pasiekę ekonomikos augimo lygį, kuris buvo Vakarų Europos šalyse 1990 metais“. Deja, augant ekonomikai, visą laiką augo pajamų nelygybė. „Pajamų nelygybė Lietuvoje nuo 1980 iki 2016 m. augo“, – sakė profesorius. Pastaraisiais dvidešimt metų, sparčiai augo BVP, vidutiniškai 5,2 proc., namų ūkių pajamos išaugo beveik du kartus, tai galime vadinti „Lietuvos aukso amžiumi“. Tačiau kai vyko spartus gerovės kūrimas, 10-ies proc. turtingiausiųjų visuomenės atstovų pajamos (neto) nuolat augo, tuo tarpu 50 proc. mažiausias pajamas turinčių žmonių pajamos (neto) nuolat mažėjo“. Lietuvoje vis dar vengiama pajamų perskirstymo bei dosnesnio socialinės apsaugos finansavimo.
Europos socialinių teisių ramstyje nieko nekalbama apie pajamų nelygybę, o lygios galimybės turi būti matuojamos ne tik lyties, bet ir ekonominiu, socialiniu bei kultūriniu pagrindu. Nors dažnai kalbama apie nenorinčius dirbti pašalpų gavėjus, statistiniai duomenys rodo, jog socialinių pašalpų aprėptis labai ribota, o jos dydis yra kuklus. Socialinę pašalpą gauna tik kas dešimtas skurstantis, o jos dydis – tik penktadalis skurdo ribos.
Bedarbių bei pensininkų situacija taip pat viena prasačiausių ES. Pastaruoju metu kalbama apie tai, kad reikia riboti ne tik socialines pašalpas, bet ir nedarbo išmokas. R. Lazutka sakė, jog „nedarbo išmokų ribojimas neišspręs nedarbo problemos: tiesiog laisvų darbo vietų skaičius yra ribotas. 2020 m. pabaigoje, UŽT duomenimis, 33 bdarbiams teko 8 laisvos darbo vietos; Statistikos departamento duomenimis situacija dar labiau koplikuota: 55 bedarbiams teko 13 laisvų darbo vietų. Žmonių sveikata, gyvenimo trukmė taip pat priklauso nuo jo ekonominio statuso, pajamų. Tačiau Lietuvoje nėra duomenų apie tai, kaip koreliuoja šie rodikliai. Galimybe nemokamai studijuoti taip pat dažniau pasinaudoja jaunimas, priklausantis aukštesnio ekonominio statuso šeimoms „Tyrimai rodo, kad 5 kartus daugiau aukščiausio socialinio ekonominio statuso asmenų pasinaudoja valstybės finansuojamomis vietomis“.
Tai gi, Lietuva siekdama ESTR tikslų, turėtų siekti labiau subalanduoto ekonomikos augimo ir socialinės politikos raidos. Reikėtų pertvarkyti mokesčių sistemą taip, kad didesnius mokesčius mokėtų tie, kurie yra pajėgūs mokėti. Didinti socialinę paramą gyvenantiems dideliame skurde. Sparčiau didinti MMA ir senatvės pensijas.
Apie praktinius iššūkius, su kuriais susidūrė visuomenė Covid -19 pandemijos metu kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovė sesuo Jolita Matulaitytė bei Lietuvo socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jūratė Mekšėnienė.
2021 m. kovo mėn. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa (Spinter, šaltinis: Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas) parodė, jog pandemijos laikotarpiu 11 proc. apklaustųjų trūko pinigų maistui, 14,2 proc. – trūko pinigų būsto nuomai ir (ar) komunaliniams mokesčiams, 28,8 proc. – patyrė ženklų pajamų sumažėjimą karantino metu.
Skaitmeninimo įtaka užimtumui ir darbuotojų pajamoms
Advokatė, dr. Ramunė Guobaitė, atstovaujantis Lietuvos socialinių tyrimų centrui,
pasidalino savo patirtimi bei įžvalgomis (pranešimas pridedamas) apie nuotolinio darbo teisinę bazę ir pateikė praktinius pavydžius.
Naujausią Eurofondo tyrimo apie nuotolinį darbą peskaitė Linda Romele, Latvijos nepriklausomų profesinių sąjungų LBAS, atstovė (pranešimas pridedmas). Lenkijos patirtimi pasidalino Lenkijos profesinės sąjungos NSZZ „Solidarnošč“ atstovas Tadeušas Kucharskis (Tadeusz Kucharski).
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Darbuotojų grupės narys Chose Antonio Dijasas (Jose Antonio Moreno Diaz)konferencijos dalyvius supažindino su komitete priimtomis nuomonėmis Europos socialinių teisių ramsčio tema. Komitetas visada palaikė į Europos politinę darbotvarkę įtraukti daugiau socialinio aspekto. Europos semestras skirtas tam, kad būtų vykdoma gera ESTR įgyvendinimo stebėsena. Stipri nacionalinį politika gali užtikrinti veiksmų plano įgyvendinimą. Pandemija nepagerino sistuacijos, labiausiai kenčia žemos kvlaifiakcijso darbuotojai, migrnatia, moterys. Jeigu me sodialinės pažnagos nesuderinsime su ekonominėmis priemonėmsi, lygybės nebus, reikia tvaraus ekonomikos augimo, turime kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, amažinti skirtumus tarp šalių. Sumažinti skaičių vaikų, kurie patiria socialinę atskirtį ir skurdo riziką.Vaikai ir suaugusieji turi turėti galimybę mokytis. Darbuotojų sauga ir sveikata yra prioritetas. „Kad nei vienas žmogus nebūtų paliktas nuošalyje“, – tai yra pagrindis socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo principas. Ekonominė pažanga turi būti tvari ir suderinta su socialiniu progresu.
Prof. Boguslavas Gruževskis kalbėjo apie socialinio dialogo vaidmenį, pristatydamas „workfare“ modelį, – tai yra dirbti skatinančios visuomenės arba aktyvios įtraukties modelis. Gyvename didelių iššūkių laikotarpiu. Pasaulis susiduria su nelygybės, demografijos, klimato, antropogėnėzės krizėmis. Šių krizių pagrindas – bendruomeniškumo krizė. Dirbtinis intelektas netolimoje ateityje gali išstumti žmogų iš darbo rinkos. Mažėjant Europos šalių įtakai globaliame pasaulyje, reikėtų rinktis regioninės globalizacijos strategiją, t.y. gamybos grandinių trumpinimas, Europos pramonės ir paslaugų plėtra, investicijų į žmogiškąjį kapitalą didinimas. Šiame kontekste, Lietuva turėtų aktyviau investuoti į gamybą, plėtoti vietinę pramonę ir žemės ūkį, efektyviau išnaudoti vietos darbo išteklius. Ekonominė plėtra turi būti harmoninga (socialiai atsakinga, tiek pelno perskirtymo, tiek darbuotojų, tiek gamtos atžvilgiu); žmogiškasis kapitalas turėtų būti panaudojimas efektyviai; stiprinamas socialinis dialogas;
Socialiai orientuotas IT ir kitų inovacijų panaudojimas (platformų darbuotojų padėtis). Visos ES valstybės narės 2008 m. priėmė Europos Komisijos (EK) aktyvios įtraukties (AĮ) rekomendaciją, įsipareigodamos įgyvendinti AĮ strategijas savo šalyse; 2013 m. EK įvertino, kad padaryta labai maža pažanga; Workfare arba aktyvios įtraukties koncepcija yra pagrindinė ir labiausiai tinkama ES alternatyva welfare modeliui. Tam, kada workfare modelis veiktų, būtinas aktyvus ir veiksmignas socialinis dialogas.
Apie besikeičiantį darbo pasaulį ir socialinio dialogo svarbą savo įžvalgomis dalinosi Sergejus Glovackas, Tarptautinės darbo organizacijos atstovas bei Eglė Radišauskienė, atstovaujanti Lietuvos verlso konfederaciją.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pasveikino konferencijos dalyvius, ji pabrėžė Europos Komisijos vaidmenį ir pastangas, siekiant daugiau bendros socialinės politikos Europos Sąjungoje ir teigiamai įvertino Lietuvos valdžios atstovų nusiteikimą siekti Europos socialinių teisių ramstyje bei veiksmų plane užsibrėžtų tikslų. Politinė valia yra, tačiau praktiniame gyvenime susiduriame su tikrove, kuri nevisada atspindi mūsų lūkesčius. Profesinės sąjungos turėtų sulaukti tikros politinės paramos tam, kad galėtų stiprėti, didinti savo kompetencijas ir stiprinti socialinį dialogą. Darbuotojų teisės turėtų būti labiau apsaugotos. Darbo užmokesčio kilimas turėtų būti spartesnis, juk pastaruoju metu susiduriame su itin sparčiu kainų augimui. Darbdaviai kalba apie darbotojų trūkumą, tačiau yra žmonių, kurie metai iš metų neranda darbo dėl savo amžiaus, nepaklausios profesijos ar šeimyninių aplinkybių. Kartais ieškoma lengvų, trumpalaikių sprendimų. Manoma, kad Lietuvos darbo rinkos problemas išspręs darbo migrantai, iš trečiųjų šalių, tai yra žmonės, kurie atvykę į Lietuvą visiškai priklauso nuo darbdavio, nes vos tik nutrūkus jų darbo sutarčiai, jie tampa nelegalais. Pastebima ir dar viena tendencija – verslo perkėlimas į kitas šalis. Taip neskatinama ilgalaikė socialinio dialogo, kolektyvinių derybų ir susitarimų kultūra, socialinis atsakingumas.
Paskutinę konferencijos dieną, spalio 16 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė perskaitė pranešimą apie situaciją organizacijoje, per metus nuveiktus darbus, apgintas darbuotojų teises bei profesinės sąjungos veiklos tendencijas. Pranešimas pridedamas.
Konferencijos vaizdo įrašai:
Spalio 14 d. vaizdo įrašo nuorodą
Spalio 15d. vaizdo įrašo nuoroda
Spalio 16 d. vaizdo įrašo nuoroda.
Parengė Daiva Kvedaraitė
LPS “Solidarumas” projektų vadovė
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".