2025 m. birželio 17 d. įvyko neeilinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Ričardas Garuolis, generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė ir Koordinacinės tarybos narys Bronius Bučelis.
Posėdyje buvo svarstoma II pakopos pensijų reforma ir darbdavių organizacijų pasiūlymas keisti Darbo kodeksą, kad darbdavių organizacijos taip pat dalyvautų Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybose.
Socialinių reikalų ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Novickė pateikė Vyriausybės parengtą pensijų reformos projektą, kuris bus greitai pateiktas balsuoti Seime.
Siūloma leisti iki 2026 m. visiems norintiems išeiti iš II pakopos pensijų fondų, bet po to norintiems tai padaryti bus įvesti įvairūs apribojimai. Bus leidžiama vieną kartą pasiimti iki 25 proc. savo lėšų, mokant 3 proc. mokestį, arba likus penkeriems metams iki pensijos pasiimti visą sumą, jei jos bus sukaupta pernelyg mažai. Kitais atvejais atsiimti savo lėšas bus galima tik tuo atveju, jei asmuo neteko 70-100 proc. savo dalyvumo, serga sunkia liga arba jam nustatyta paliatyvioji, kitaip tariant priešmirtinė slauga.
Valstybė ir toliau skirs 1.5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio paramą privatiems II pakopos pensijų fondams. Tai 2025 m sudarys apie 350 mln. eurų.
K. Krupavičienė negavo aiškaus atsakymo kodėl valstybė mokesčių mokėtojų, kurie nėra privačių pensijų fondų dalyviai, mokesčius skirs finansuoti privačių pensijų fondų dalyvių pensijoms, ir paragino tiek pat lėšų skirti ir Sodros sistemoje esančių pensininkų pensijoms didinti.
Jai karštai pritarė Nacionalinės „Bočių“ asociacijos valdybos narys Juozas Timas, atskleidęs, kad 2024 m. vidutinė pensija gauta iš II pakopos fondų tebuvo vos 50 eurų per mėnesį, o pensininkai būtų gavę didesnes pensijas, jei būtų nedalyvavę II pakopos privačių pensijų fonduose, nes dėl to sumažėjo jų Sodros pensija.
Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovams pareiškus savo nuomones toliau šis klausimas bus svarstomas Seime.
Daug karštų diskusijų sukėlė darbdavių organizacijų pasiūlymas, keisti Darbo kodeksą taip, kad derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties galėtų dalyvauti ir privatų verslą vienijančių darbdavių organizacijų atstovai, jei tarp jų narių yra valstybės valdomos įmonės.
Pristatydama šį pasiūlymą Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovė skundėsi, kad Nacionalinė kolektyvinėje sutartyje, kuri taikoma tiek valstybės biudžetinėms, tiek valstybinėms pelno siekiančioms įmonėms, yra numatyti įsipareigojimai profesinių sąjungų nariams, kurie uždeda „itint didelę naštą“ darbdaviams, mažina įmonių pelnus ir neva apsunkina jų galimybes gauti daugiau pelno, konkuruojant su privačiu verslu.
Profesinių sąjungų atstovai niekaip negalėjo suprasti kodėl valstybinės pelno siekiančios įmonės prašo, kad jas atstovautų privataus verslo asociacijos, tarsi jų vadovai būtų tų valstybinių įmonių savininkai, ir šiems pasiūlymams nepritarė.
Trišalės tarybos posėdyje dalyvavęs viceministras Eitvydas Bingelis pareiškė, kad ne valstybinių įmonių vadovai, o Vyriausybė sprendžia kuri ministerija ir kaip atstovaus valstybės valdomas įmones bei prisipažino, kad tokie pasiūlymai sukėlė daug naujų klausimų dėl valstybinių įmonių valdymo.
Posėdžiui pirmininkavęs Sigitas Dimaitis paragino darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus ateityje šį klausimą dar kartą apsvarstyti.
Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks 2025 m. liepos 22 d..
Visą Trišalės tarybos posėdį žiūrėti čia.