2022 m. kovo 1 d. vyko nuotolinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atstovas Konstantinas Papadakis atskleidė Trišalės tarybos nariams kaip pasaulyje pandemijos metu vyko socialinis dialogas. Jis pažymėjo, kad per šį laikotarpį kolektyvinių sutarčių padaugėjo, nes tai padėjo darbuotojams ir darbdaviams lanksčiai spręsti netikėtai iškilusius klausimus. Ypač darbdavius ir profesinės vienija kova su nelegaliu darbu. K.Papadakis pabrėžė, kad socialinis dialogas yra naudingas visoms pusėms, nes padeda įtraukti darbuotojus įmonės veiklos gerinimą, našumo didinimą, kelią jų atsakomybę. Tačiau socialiniams dialogui plėtoti būtini ne tik tinkami įstatymai, geras valstybinių institucijų ir ypač darbo inspekcijų darbas, bet ir darbdavių atstovų supratimas ir sugebėjimas tai daryti bei politinė šalies valdžios valia.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė supažindino su karo pabėgėlių padėtimi Lietuvoje. Šiuo metu iš Ukrainos į mūsų šalį jau atvyko 32 moterys. Jų laukiama daugiau. Vyrams iš Ukrainos išvykti neleidžiama. Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas atkreipė dėmesį, kad Lietuva neturi sienos su kariaujančia šalimi, todėl neprivalo tų pabėgėlių priimti, bet bendraujant su Lenkijos vyriausybe dalį šių pabėgėlių, kuriuos sudaro moterys ir vaikai, nes vyrams išvykti iš Ukrainos neleidžiama, siekiama perkelti į Lietuvą. Karo pabėgėliai atvykę į Lietuvą suteikiama tokia pat teisė įsidarbinti kaip ir Lietuvos piliečiams.
K. Krupavičienė siūlė sudaryti Trišalės tarybos darbo grupę darbuotojų iš Ukrainos problemoms spręsti vykstant karui Ukrainoje, kurią sudarytų profesinių sąjungų, darbdavių ir valstybinių institucijų atstovai, bet darbdaviai šio pasiūlymo nepalaikė. Darbdavių atstovas Artūras Telmentas atsakė, kad jau per vėlu, nes tokią darbo grupę reikėjo sudaryti jau praėjusią savaitę, nors tuomet Trišalės tarybos posėdžio nebuvo. Jis papasakojo, kad darbdaviams nusiuntus du autobusus su labdarą į Ukrainą reikėjo laukti tris dienas kol atsirado du žmonės, norintys vykti į Lietuvą. Pasak jo, ukrainietės nori likti Lenkijoje dėl kalbos panašumo ir pigesnio pragyvenimo arba vyksta į turtingas Vakarų šalis, todėl neva nieko padaryti negalima, pamiršdamas, kad būtent darbdaviai, kurie skundžiasi, jog jiems trūksta darbuotojų, gali pasiūlę didesnes algas privilioti karo pabėgėlius į Lietuvą.
Svarstant pasiūlymus kaip būtų galima ukrainietes privilioti į Lietuvą, R. Garuolis pasiūlė blaiviai įvertinti Lietuvos galimybes, nes šiandien Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje tėra apie 11 000 laisvų darbo vietų. Didžioji dalis jų siūloma tik mokantiems valstybinę lietuvių kalbą ir vyrams. Be to dalis Lietuvoje siūlomų darbo vietų yra kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Kad būtų galima lengviau įdarbinti ukrainiečius darbdavių atstovė Rūta Skyrienė pasiūlė naikinti apribojimą mokėti valstybinę lietuvių kalbą paslaugų sektoriaus darbuotojams, nes, pasak jos, mokėti lietuviškai taksistams ir kasininkėms nebūtina. Tiesa, valstybinių institucijų atstovai tokio pasiūlymo nepalaikė, sakydami, kad jau dabar kontroliuojančios institucijos „pro pirštus žiūri“ į valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.
R. Ramanauskas pasiūlė spręsti grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų klausimą, nes ukrainiečiai norintys kuo greičiau grįžti namo ginti savo šalies, dėl bankų nustatytos tvarkos išimti tik ribotą pinigų kiekį turi laukti kelias dienas kol atsiima savo uždirbtus pinigus.
Tai išgirdę darbdaviai pradėjo piktintis Vyriausybės įstatymu nuo 2022 m. mokėti pinigus tik pervedimu per bankus ir reikalavo grąžinti leidimą mokėti atlyginimus grynaisiais pinigais.
R. Garuolis atsakė, kad įstatymų keitimą užtrunka ilgai, todėl pasiūlė greitesnį būdą – Vyriausybei pakalbėti su bankais, kad šie padidintų grynųjų pinigų išgryninimo kiekius.
Nors profesinės sąjungos siūlė įstatymų pataisas aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo Lietuvoje palengvinimą, taikant mokestines lengvatas ir 5000 eurų valstybės dotaciją jiems įsikurti Lietuvoje. Šie įstatymai bus taikomi tik darbuotojams, kurių atlyginimas bus du kartus didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį, arba įmonės vidutinį darbo užmokestį, jei atlyginimai įmonėje yra didesni nei šalies vidurkis. Todėl keista, kad gaunantiems tokius aukštus atlyginimus darbuotojams dar reikia skirti valstybės pinigų jiems įsikurti.
Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks 2022 m. kovo 29 dieną.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".