Lietuvos žiniasklaidoje vėl pasigirdo darbdavių skundai dėl darbuotojų trūkumo. Jie ragina leisti įdarbinti Lietuvoje daugiau užsieniečių iš trečiųjų šalių, nes, pasak jų, Lietuva sensta ir išmiršta, o jaunimas nebenori dirbti.
Jei darbdavių skundai yra teisingi, tai atidarę Lietuvos Užimtumo tarnybos puslapį turėtume pamatyti, kad darbo vietų yra daugiau nei norinčių jose dirbti.
Bet pasirodo viskas yra atvirkščiai!
2025 m. spalio 9 d. Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje yra apie 270 000 ieškančiųjų darbo, tarp jų, apie 150 000 bedarbių, o jiems Lietuvoje siūloma vos apie 8 500 darbo vietų. Tai yra viena darbo vieta – 32 ieškantiems dirbo! Žiūrėti čia ir čia
Darbdavių atstovai ir darbdaviai skundžiasi, kad labai trūksta inžinierių ir darbuotojų gamyboje. Tai, pasak jų, tai kelia grėsmę Lietuvos konkurencingumui ir jos ateičiai.
Tačiau Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad gamybos ir techninės priežiūros darbuotojams siūlomos apie 1 367 vietos, o norinčiųjų jose dirbti – 14 255 t. y. 10 į vieną vietą.
Inžinerinėje ir technologijų srityje visoje Lietuvoje siūlomos 533 darbo vietos, o norinčiųjų jose dirbti – 10 589 t. y. 20 į vieną vietą!
Gal padėtis geresnė statybų sektoriuje, kuris jau dabar yra antroje vietoje po transporto pagal dirbančių užsieniečių gausą?
Lietuvos darbdaviai statybose siūlo 1 076 darbo vietas, o norinčiųjų jose dirbti yra 14 950, t. y. 14 į vieną darbo vietą.
Gal transporto srityje pamatysime daugiau darbo vietų nei norinčiųjų jose dirbti? Juk šiame Lietuvos ūkio sektoriuje įdarbinta daugiausiai užsieniečių, vis daugiau vežiojančių keleivius ir sostinės viešajame transporte.
Deja, ir čia padėtis panaši. Laisvų darbo vietų transporto, sandėliavimo, ryšių sektoriuose, kurias Užimtumo tarnyba sujungė į vieną skirsnį, yra 1 343, o norinčiųjų jose dirbti – 29 733 t. y. – 22 darbuotojai į vieną vietą.
Dažnai teigiama, kad mūsų šalies gerovė taip išaugo, kad Lietuvos darbuotojai nebedirbs „juodų darbų“, net jei jiems būtų mokamas prezidentinis atlyginimas.
Tačiau ir čia Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad laisvų darbo vietų kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams yra 1 663, o jose norinčiųjų dirbti 47 164 t.y. 28 – į vieną vietą!
Gal kitokia padėtis yra informacinių technologijų srityje? Juk darbdaviai nuolatos skundžiasi, kad neranda šių aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie yra graibstomi visame pasaulyje. Tačiau ir čia Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad į 27 (!) laisvas darbo vietas pretenduoja 8 404 norintys dirbti. Tai yra 311 į vieną vietą!!!
Reikia pasakyti, kad pateikti Užimtumo tarnybos duomenys gali keistis dienos bėgyje, o ne visi darbdaviai ieško darbuotojų, teikdami darbo pasiūlymus Užimtumo tarnybai, bet padėtis Lietuvos darbo rinkoje iš esmės nelabai keičiasi.
Nepaisant nuolatinio ir gero Lietuvos ekonomikos augimo nedarbas Lietuvoje jau daugelį metų svyruoja tarp 6 proc. ir 9 proc., o kai kuriose regionuose pasiekia 14 proc. ir aukštesnį lygį.
2025 m. spalio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 8.3 proc.
Tai yra labai daug. Visuose ekonomikos vadovėliuose rašoma, kad sveikas nedarbas sudaro apie 4 proc., o jei jis viršija 5 proc., tai rodo, kad toje šalyje prasidėjo ekonominė krizė.
Atsakymą kodėl esant esant tokiam dideliam norinčiųjų dirbti vis dar yra laisvų darbo vietų, rasime pasižiūrėję į Užimtumo tarnyboje siūlomų darbo vietų pristatymą. Dauguma jų siūlo atlyginimus, kurie yra artimesni ne vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, kuris 2025 m. II ketvirtį sudarė 2 387 eurų „ant popieriaus“, ir nuolatos auga, o minimaliai algai (1 038 eurai).
Pavyzdžiui, įmonė UAB „Kautra“ autobuso vairuotojui- konduktoriui, turinčiam D kategoriją, darbui pilnu etatu ( 40 val. per savaitę) vežioti keleivius siūlo 1 100 eurų atlyginimą „ant popieriaus“. Skaityti čia
UAB „Kautra“ yra turtinga įmonė, kuri 2024 m. uždirbo 3 877 841 eurų gryno pelno, ir galėtų vairuotojui pasiūlyti didesnį atlyginimą, bet to nedaro. Kam tai daryti, jei, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, Lietuvoje vairuotojų yra daug daugiau nei jiems darbo vietų? Skaityti čia.
Tokių pavyzdžių panaršius po Užimtumo tarnybos puslapį galime surasti ir daugiau.
Visi šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje trūksta ne darbuotojų, o darbo vietų. Todėl reikia kurti darbo vietas, ne įdarbinti daugiau darbuotojų iš užsienio, kurie dar labiau sustiprins konkurenciją darbo rinkoje. Didesnis darbuotojų iš užsienio įdarbinimas tik padidins nedarbą ir socialinį dempingą Lietuvoje.
Ričardas Garuolis