2025 m. sausio 20 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas‘ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Ričardas Garuolis, generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė ir teisininkas Artūras Macijauskas nuotoliniu būdu dalyvavo Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo svarstomos svarbios darbuotojams įstatymų pataisos.
Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Aušra Putk pristatė ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtas šias įstatymų pataisas:
- Dėl Darbo kodekso 33, 36, 40, 41, 49, 52, 58, 59, 60, 112, 113, 118, 127, 133, 134, 140, 146, 147, 156, 166, 175, 181, 192, 193, 194, 197, 210, 211, 217, 236, 237, 244, 245, 247, 250, 251, 252 ir 253 straipsnių pakeitimo įstatymo;
- Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo;
- Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymo Nr. XV-527 1 straipsnio pakeitimo įstatymo,
- Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (TAP-25-1645) (25-16113(2)
Daugiausia diskusijų sukėlė ne įstatymų pataisos, kurios palengvintų streikų skelbimą, o profesinių sąjungų atstovų įtraukimas į valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdybas.
Viceministrė A. Putk atskleidė, kad Europos Sąjungos ir tarptautinės organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) jau seniai Vakarų Europos valstybių pavyzdžiu įtraukti profesinių sąjungų atstovus į įmonių valdybas, nes tai pagerina įmonių valdymą, skaidrumą ir padidina jų konkurencingumą.
Tačiau Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ir Finansų ministerijų kancleriai nepritarė, kad Lietuvos valstybinės ir savivaldybių įmonės būtų valdomos europietiškai. Jiems karštai pritarė ir darbdavių organizacijų atstovai, nors jie atstovauja privatų verslą, kuriam siūlomos įstatymų pataisos negaliotų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė teigė, kad profesinių sąjungų įtraukimas į valdybas pažeis „konfidencialumo reikalavimus“, tarsi skaidrus valstybinių lėšų panaudojimas būtų komercinė paslaptis, teigdama, kad profesines sąjungas turi dominti tik darbo užmokestis ir struktūriniai pertvarkymai, duodama suprasti, kad darbuotojų atstovai neturi ir neturės jokio supratimo apie įmonių valdymą, net jei jie atitiks valdybos nariams keliamus reikalavimus.
Labiausiai savo arogancija išsiskyrė Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima, kuris skandalingai pareiškė, kad valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi dirbti tik „bendrovės ir akcininkų naudai“.
Visą gyvenime privačiose įmonėse direktoriavęs M. Šima atskleidė, kad būdamas Finansų ministerijos kancleriu nežino kas yra europinis socialinis dialogas ir tai, jog viešojo sektoriaus įmonių tikslas yra ne didesnis pelnas, o teikiamų paslaugų prieinamumas ir kokybė, bei savo nepagarbų požiūrį į darbuotojus, tarsi jie būtų nesusiję su bendrove, jos veiklos rezultatais ir darbuotojams nerūpėtų geresnis įmonės, kurioje jie dirba darbas.
Profesinių sąjungų atstovai atskleidė, kad jau dabar septynių viešojo sektoriaus įmonių valdybose yra profesinių sąjungų atstovai ir tai tik padeda šioms įmonėms geriau dirbti.
K. Krupavičienė pasakė, kad ji yra Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. Šiame europiniame komitete kartu dirba verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie diskutuodami ieško būdų kaip spręsti bendrus klausimus.
Pasak jos, darbuotojų atstovas pateiks valdybai spręsti problemas, kurias mato darbuotojai, ir jų pasiūlymus kaip gerinti jos veiklą žinant visą informaciją apie įmonės padėtį ir jai kylančius iššūkius. Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis pasakė, kad į visas pateiktas pastabas Vyriausybė atsižvelgs, o įstatymų pataisos dar bus svarstomos Seime.