UAB „Kauno autobusai“ profesinės sąjungos 2026-08-28 Nr. SD-128 pirmininkui Broniui Bučeliui Į 2026-08-19 paklausimą
DĖL DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS
VDI specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.
Pirmiausia pažymime, kad VDI specialistai nepasisako fakto klausimu bei nevertina konkrečių darbdavio veiksmų teisėtumo. Teikiama konsultacija yra susijusi tik su DK nuostatų aiškinimu ir taikymu paklausime nurodytos situacijos atžvilgiu.
DK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios kolektyvinės sutarties nėra, ją privalo patvirtinti darbdavys. Darbo apmokėjimo sistemoje turi būti nustatyti papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų), premijų skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka.
Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka.
Atsakymas į Jūsų 1 klausimą.
Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, jog darbdavys gali skirti darbuotojams priedus individualiais įsakymais tuo atveju, jeigu jie yra skiriami vadovaujantis darbo apmokėjimo sistemoje arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais priedų skyrimo pagrindais, kriterijais, dydžiais ir tvarka.
Jeigu galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje nėra nustatyti konkrečių priedų skyrimo pagrindai, kriterijai, dydžiai ar tvarka, darbdavys neturėtų šių sąlygų nustatyti atskirais vadovo įsakymais, kadangi DK 140 straipsnis numato, jog tokios nuostatos turi būti įtvirtintos darbo apmokėjimo sistemoje.
Atsakymas į Jūsų 2 klausimą.
DK 206 straipsnis nustato darbdavio pareigą informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis priimant sprendimus dėl darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių vietinių norminių teisės aktų.
Taigi, darytina išvada, kad darbdavys neturėtų atskirais įsakymais nustatyti naujų priedų skyrimo pagrindų ar kriterijų, kurie nėra nustatyti galiojančioje kolektyvinėje sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, nesikonsultuodamas su darbuotojų atstovais.
Tokie pakeitimai turėtų būti įtvirtinami darbo apmokėjimo sistemoje ir įgyvendinami laikantis teisės aktuose bei šalių susitarimuose nustatytų informavimo ir konsultavimo procedūrų.
Atsakymas į Jūsų 3 klausimą.
Vertinant, ar priedų skyrimo pagrindų ir kriterijų nustatymas individualiais darbdavio įsakymais laikytinas darbo apmokėjimo sistemos pakeitimu ar papildymu, reikšmingos yra konkrečios faktinės aplinkybės. VDI nevertina konkrečių dokumentų turinio ir nepasisako dėl konkretaus darbdavio veiksmų teisėtumo.
VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, priedų skyrimas konkrečiam darbuotojui ar darbuotojų grupei savaime nelaikytinas darbo apmokėjimo sistemos pakeitimu, jeigu darbdavys taiko darbo apmokėjimo sistemoje jau nustatytus priedų skyrimo pagrindus ir kriterijus.
Tačiau jeigu darbdavio įsakymu nustatomi nauji priedų skyrimo pagrindai, kriterijai ar tvarka, kurie nėra įtvirtinti darbo apmokėjimo sistemoje ir taikomi darbuotojų grupei ar visiems darbuotojams, tokios nuostatos pagal savo esmę gali būti vertinamos kaip darbo apmokėjimo sistemos papildymas arba pakeitimas.
Atsakymas į Jūsų 4 klausimą.
DK 205 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo teikti darbuotojų atstovams informaciją apie darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas bei kitus darbuotojų ekonominei ir socialinei padėčiai svarbius klausimus.
Be to, DK 206 straipsnyje įtvirtinta darbuotojų atstovų teisė būti informuojamiems ir konsultuojamiems dėl darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių vietinių norminių teisės aktų.
Atsižvelgiant į tai, darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į darbdavį dėl informacijos, kuri yra reikalinga jų funkcijoms vykdyti ir darbo apmokėjimo sistemos laikymuisi vertinti.
Tokios informacijos teikimas turi būti suderintas su teisės aktuose nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais.
Kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema, tačiau praktikoje darbdavys pradeda taikyti papildomus priedus, kurių skyrimo pagrindai, kriterijai ar taikymo tvarka nėra numatyti nei kolektyvinėje sutartyje, nei darbo apmokėjimo sistemoje, gali kilti abejonių dėl darbo apmokėjimo sistemos aiškumo, skaidrumo bei jos faktinio taikymo atitikties DK nuostatoms.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečių faktinių aplinkybių vertinimas ir sprendimas dėl darbo teisės normų taikymo yra deleguotas darbo ginčus nagrinėjantiems subjektams.
Norminiai teisės aktai nesuteikia teisės VDI aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl VDI teikiama konsultacija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas.
VDI konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems organams neprivalomos.
Dėkojame, kad kreipėtės į VDI. Mums labai svarbi Jūsų nuomonė, todėl kviečiame skirti kelias minutes ir įvertinti VDI Jums suteiktą konsultaciją užpildant šią apklausą.
Dėkojame, kad kreipiatės. Jeigu turėsite klausimų pagal VDI kompetenciją, čia galite rasti informaciją apie asmenų aptarnavimą ir konsultavimą VDI.
Informuojame, kad aktualių konsultacijų ir informacijos galite rasti DUK, atmintinėse ir kitose VDI interneto svetainės https://vdi.lrv.lt/lt/ skiltyse.
Darbo teisės skyriaus patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius, atliekantis Darbo teisės skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus funkcijas Laurynas Gudžiūnas