Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbuotojai, patiriantys psichologinį smurtą (mobingą) darbe, neretai susiduria su klausimu – kokie įrodymai laikomi tinkamais siekiant pagrįsti savo patirtį.
Pasak Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Liudmilos Mironovienės, įrodymai gali būti įvairūs – nuo rašytinių pranešimų, el. laiškų ar SMS žinučių iki liudytojų parodymų ar garso įrašų.
„Darbuotojai dažnai mano, kad garso įrašas gali būti naudojamas tik tada, jei apie įrašymą buvo iš anksto įspėta. Tai nėra tiesa. Tokie įrašai, net jei padaryti be kito asmens žinios, gali būti laikomi įrodymais, jei jie atskleidžia realius nepriimtino elgesio faktus ir yra susiję su darbuotojo teisių gynimu“, – pabrėžia L. Mironovienė.
Visgi svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas garso įrašas automatiškai laikomas tinkamu įrodymu – tai nustatoma individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Be to, darbuotojų padaryti garso įrašai analizuojami neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o jų pakankamumas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Todėl darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas, rekomenduojama būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.
„Svarbu išsaugoti visus turimus duomenis – el. laiškus, žinutes, darbo pokalbių ištraukas, – ir, jei įmanoma, pasitarti su darbo teisės ar psichologinio smurto prevencijos specialistais. Kuo tiksliau pateikiama informacija, tuo lengviau nustatyti pažeidimą“, – akcentuoja Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad psichologinis smurtas yra laikomas darbuotojo orumo pažeidimu, o darbdavys privalo imtis veiksmų užkirsti jam kelią.
Daugiau informacijos apie psichologinį smurtą darbe ir teisinius gynybos būdus rasite čia.