Vežėjų skunduose negirdėti vairuotojų balso

autorius Solidarumas
Naujas paveikslėlis 13

Lietuvos įmonių, teikiančių tarptautinio pervežimo paslaugas vadovai ir akcininkai sukilo prieš Europos Komisiją. Ši, atrodo, bando užtikrinti gan progresyvų siūlymą, kad į Europos Sąjungos (ES) šalis komandiruojantiems asmenims būtų taikomos tokios pat darbo užmokesčio sąlygos kaip ir vietos darbuotojams. Tačiau Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ yra įsitikinusi, kad tokiu siūlymu stengiamasi iš Vakarų Europos rinkų išstumti Rytų Europos vežėjus. Vežėjų įmonių vadovai ir akcininkai net surengė protesto akciją. 

Kaip teigė vienas iš pervežimo paslaugas teikiančių įmonės savininkų, šiuo metu Lietuvos įmonių pelningumas labai žemas ir jau dabar neva neatlaikoma konkurencijos iš kitų šalių. „Mes protestuojame už bendrą Europos erdvę, kad galėtume laisvai judėti. Jei mus dar apmokestins, mes būsime priversti išnykti“, – teigia įmonės vadovas. Išties, kai taip kalba vienos didžiausių Lietuvos ūkio šakų atstovas, reikėtų sunerimti. Juk tarptautinių pervežimų sektorius sukuria beveik 6 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Kita vertus, būtų neteisinga tvirtinti, kad tas balsas negirdimas. Pervežimų verslininkams atstovaujanti asociacija „Linava“ ir jos atstovus nuolat galima pamatyti tiek Seimo, tiek Vyriausybės ar ministerijų koridoriuose.

„Linavos“ atstovų lūpomis vežėjų nusiskundimai ir pasiūlymai skamba tikrai garsiai ir net atsiduria politikų lūpose. Pavyzdžiui, kad ir pasirodžius minėtam Europos Komisijos pasiūlymui keisti tvarką, dėl to, kad dabartinė kelia nesąžiningą įmonių konkurenciją, kai komandiruojantiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams, Lietuvos vežėjų stojo ginti mūsų šalies Seimas. Tiesa, kartu su kitų Rytų Europos šalių parlamentarais. Solidariai buvo pasinaudota vadinamąja „geltonosios kortelės“ procedūra, kuri įpareigoja Europos Komisiją persvarstyti siūlomą teisės aktą.  

Pavasariop viešojoje mūsų šalies erdvėje buvo kalbama ir apie galimybę apmokestinti darbuotojų dienpinigius (arba komandiruotpinigius). Aktyviausiais šios iniciatyvos oponentais, taip pat tapo tarptautinių pervežimų automobiliais įmonių vadovai ir savininkai bei jiems atstovaujanti asociacija. Kaip visada, jie teigė, kad dienpinigių apmokestinimas šiam verslo sektoriui būtų kone jų žemiškojo kelio pabaiga. Pasigirdo netiesioginio šantažo užuominų apie verslo iškėlimą į kitas valstybes. „Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ skaičiavimais, apmokestinus dienpinigius, dauguma įmonių taptų nuostolingos. Išlaidos padidės vienam darbuotojui šimtais eurų, o galimų išteklių, kurie leistų jas kompensuoti, šiai dienai nematyti“, – buvo rašoma „Linavos“ pranešime. Vienos didžiausių logistikos įmonių vadovas gan ciniškai pareiškė, kad taip mokami pinigai vairuotojams yra viena iš Lietuvos įmonių konkurencingumo priežasčių.

Tačiau vežėjų nuoširdumu priverčia abejoti ir tam tikros aplinkybės bei skaičiai. Tarkim, ar žinojote, kad naujų sunkvežimių  pardavimų augimas per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys. Sausį-balandį Lietuvoje buvo parduoti 1782 sunkvežimiai, arba 79,1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginimui, Latvijoje sunkvežimių pardavimai išaugo 3,3 proc. iki 442, Estijoje – 23,9 proc. iki 337. Lietuvos transporto parko registro valdytoja VĮ „Regitra“ skelbia, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo įregistruota 3.902 vilkikai, kurių maksimali masė viršija 12 t.

Anot „Regitros“, 78% visų pirmą kartą Lietuvoje registruotų tokių vilkikų sudarė naujos transporto priemonės. Tad kyla klausimas, ar tikrai mūsų vežėjai tikrai suduria galą su galu, jei, pavyzdžiui, vienas naujas vilkikas kainuoja virš 100 tūkst. eurų? Verta atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius metus degalų kainos taip pat nesikandžiojo, o Rusijos embargas, atrodo, nebuvo toks skausmingas, kokį jį bandoma vaizduoti. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar investicijos ir pelno siekis vairuotojų gerovės sąskaita yra tikrai europietiška? O ką jau kalbėti apie vieša paslaptimi tapusius 500 – 1000 eurų „fondus“, kuriuos turi sumokėti vairuotojas dėl galimų žalų darbdaviui. Šie pinigai niekaip neapskaitomi, nuo jų nemokami mokesčiai valstybei. Europietiškos darbo kultūros čia nė kvapelio nerasi.

Ar kyla klausimų, kodėl lietuvių vairuotojai vengia lipti į lietuviškų vilkikų kabinas ir mieliau dairosi darbo užsienyje? Atsakymai mirga internetinėje erdvėje, forumuose arba vairuotojų pokalbiuose,  kad ir per radijo ryšį. Gaila, kad jų negirdi nei Seimo, nei Vyriausybės, nei Ministerijų darbuotojai. Pasirodo, kaltos ne tik žemos algos, bet ir „rytietiški“ darbo santykiai. Pavyzdžiui, „įmonėje taip pat prigalvojama įvairiausių baudų – nepateikei išspausdinto dokumento, o siunti elektroniniu paštu – mokėk. Nuolat atskaitoma už tariamą degalų perviršį. Kai važiuoju krautis krovinio, už tai nemokama iš viso, suprask, įmonė tau daro gera, kad leidžia pasikrauti krovinį“, – pasakojo tolimųjų reisų vairuotojas. „Suprantu, kad jei neuždirbs įmonė, neuždirbs ir vairuotojas, bet juk gyvename Europos Sąjungoje. Mano oficialus atlyginimas – 400 eurų, nes mažiau įmonė mokėti negali, bet visa kita – šešėlyje“, – teigia antras. Trečias sako, kad verslininkai nori greito pelno spausdami vairuotojus rizikuoti viskuo, net ir kitų eismo dalyvių gyvybe. Ketvirtas teigia, kad tik padorios vežėjų įmonės, darbuotojų trūkumu nesiskundžia.

Kita vertus, verslininkai nuolat virkauja, kad trūksta vairuotojų, todėl jie neva priversti įdarbinti vairuotojus iš Baltarusijos ar Ukrainos. Juk mūsų vairuotojai kartais jau išdrįsta pasipriešinti darbdavių nerašytai tvarkai, tik ar išdrįs baltarusiai bei ukrainiečiai? Todėl nenuostabu, vežėjų atstovai deda daug lobistinių pastangų, kad  būtų taikomos tam tikros užsieniečių įdarbinimo lengvatos. Ir tą daro gan sėkmingai. Tik ar man vienam čia susidaro įspūdis, kad Rytų Europoje verslo interesai vis dar svarbesni nei savų darbuotojų gerovė?

Džiugu, kad vis garsiau ir garsiau skamba ir vairuotojų balsas ir kuriasi profesinės sąjungos. Belieka paraginti drąsiau į jas burtis dar neapsisprendusius, kad ateitų tokia diena, kai profesinių sąjungų atstovus valdžios atstovai  ne tik matytų, bet ir girdėtų, taip kaip ir „Linavos“ vyrus. Gal tada Lietuva bent žingsneliu žengtų arčiau vakarų.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas, Transporto darbuotojų federacijos pirmininkas Algirdas Markevičius 

0 komentaras
0

Palikti komentarą