2022 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” generalinis sekretorius Ričardas Garuolis nusiuntė Lietuvos Vyriausybei ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijai raštus dėl streikų apribojimo nepaprastosios padėties metu ir dėl iki šiol Lietuvoje neratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvencijos Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo.
Lietuvos profesinei sąjungai pasiūlius Lietuvos Trišalėje taryboje buvo svarstytas klausimas dėl apribojimų streikams palengvinimo nepaprastosios padėties metu. Dalis darbdavių pradėjo piktnaudžiauti nepaprastąja padėtimi ir bloginti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas. Vilniaus savivaldybei priklausančios UAB „Vilniaus viešasis transportas” vadovybė atsisakė pratęsti kolektyvinę sutartį, o profesinė sąjunga dėl nepaprastosios padėties negali pasinaudoti teise į streiką, kurią tokiu atveju užtikrina Lietuvos darbo kodeksas.
Trišalė taryba nusprendė šį klausimą apsvarstyti Darbo santykių komisijoje. Tačiau Darbo santykių komisija savo posėdžio metu nesprendė šio klausimo iš esmės, o probleminių klausimų, susijusių su teise į streiką nepaprastosios padėties metu, sprendimas yra vilkinamas. Siekiant paspartinti reikalą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas'” generalinis sekretorius išsiuntė profesinės sąjungos teisininko Tomo Griškevičiaus parengtą raštą Vyriausybei ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijai pakartotinį prašymą spręsti šį visiems Lietuvos darbuotojams svarbų klausimą.
Kitame rašte Vyriausybei generalinis sekretorius Vyriausybei priminė, kad nevykdomas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” Gegužės 1-osios reikalavimas ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvenciją, kuri apribotų psichologinį ir kitokį smurtą darbe.
Lietuvos Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, kurie dalyvavo svarstant ir priimant šią konvenciją balsavo už šios konvencijos pasirašymą, tačiau iki šiol jos ratifikavimas Lietuvoje dėl nežinomų priežasčių yra vilkinamas.
Todėl Lietuvos darbuotojai ir darbuotojų atstovai yra mažiau apsaugoti nei 190 konvenciją ratifikavusių Somalio, Namibijos, Mauricijaus, Ekvadoro, Fidži, Urugvajaus, Argentinos, Albanijos, Antigva ir Barbuda, Centrinės Afrikos respublikos, Salvadoro, Peru ir kitų šalių, kurios šią konvenciją ratifikavo, darbuotojai ir jų atstovai.
Abu raštus skaityti žemiau.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022-08-16 Nr. 10-77
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
DĖL DARBUOTOJŲ TEISĖS IR ASOCIACIJŲ LAISVĖS VARŽYMO PAVOJAUS
Socialiai neteisingu Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nepaprastosios padėties metu ribojama darbuotojų teisė į streiką. Konkrečiai nuo 2021 m. lapkričio mėnesio nepagrįstai ribojama Vilniaus viešasis transportas darbuotojų profesinės sąjungos (Toliau – VVT DPS) asociacijos laisvė ir teisė į streiką. Dėl nepagrįsto draudimo streikuoti nukenčia darbuotojų teisės ir laisvės, darbuotojams pasidaro neįmanoma apginti darbo interesus. VVT DPS klausimo sprendimas iš esmės užsivilkino visose valdžios lygmenyse, tiek Seime, tiek nacionaliniuose teismuose[1]. Trišalė taryba (TT) nesprendė VVT DPS teisių ir laisvių ribojimo klausimo iš esmės, o klausimas dėl streikų draudimo nepaprastosios padėties metu ir su tuo susijusio teisinio reguliavimo buvo perduotas spręsti Darbo santykių komisijai (DSK), kurioje reikalas vilkinamas ir iš esmės nesprendžiamas.
Pabrėžtina, kad nuo 2022 m. gegužės mėnesio LPS „Solidarumas“ VVT DPS problemą kėlė ne teismuose, bet socialiniu dialogu [2], nuoširdžiai tikėdama socialinės partnerystės ir konstruktyvaus dialogo idėja bei veiksmingumu. Tačiau 2022-08-11 DSK posėdžio metu probleminio teisinio reguliavimo klausimas nebuvo deramai paliestas – darbuotojų teisės į streiką asociacijų laisvės klausimas nepaprastosios padėties metu nebuvo išspręstas iš esmės. Panašu, kad socialinis dialogas iš esmės neveikia, socialinė partnerystė diskredituojama ir socialiai devalvuojama. Savo ruožtu duodamas aiškus signalas, kad keliamas pavojus varžant ir ribojant ne tik VVT DPS teises ir laisves, tačiau ir visų kitų dirbančių Lietuvoje žmonių teisės ir laisvės, o tai kertasi su demokratija ir jos principais. Pastebėtina, kad profesinių sąjungų teisės ir laisvės tendencingai ir istoriškai pažeidinėjamos. Daugelis profesinių sąjungų narių už tai sumokėjo sveikata ir gyvybe [3].
Atsižvelgiant į išdėstytą SADM ir Vyriausybės prašome gerbti socialinę partnerystę, nevilkinti aiškiai identifikuotos problemos sprendimo, nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių ir veiksmų, kad būtų pašalinti LR Darbo Kodekso 248 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisės į streiką apribojimai nepaprastosios padėties metu.
Pagarbiai, Generalinis sekretorius Ričardas Garuolis
[1] Civilinė byla: e2-21078-727/2022, administracinė byla: eI2-5666-979/2022, byla Seimo kontrolieriaus įstaigoje Nr. 4D-2022/1-899.
[2] Lietuvos Respublikos trišalė taryba posėdžio protokolas 2022-05-24 Nr. TTP-6. Protokolas paskelbtas viešai.
[3] Haymarket žudynės 1886 m. gegužės 4 d. Haymarket aikštėje Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai 2022-08-16 Nr. 10-76
el. paštas LRVkanceliarija@lrv.lt Į 2022-07-20 Nr. (11.2Mr-53) SD-2781
Kopijos: Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijai
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Dėl Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ gegužės 1 – osios ir XVII suvažiavimo rezoliucijos dėl Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 190 ratifikavimo nevykdymo
Bet kurios tautos nesugebėjimas priimti humaniškų darbo sąlygų yra kliūtis kitoms tautoms, norinčioms pagerinti sąlygas savo šalyse.
Lietuvos Respublika įsipareigojo siekti tarptautinės darbo organizacijos Konstitucijos preambulėje numatytų tikslų, sutiko su Tarptautinio darbo organizacijos Konstitucija ir pripažino lygiateisiškumo principą.
2022-05-02 Jo ekscelencijai Lietuvos Respublikos prezidentui, Seimo pirmininkei, ministrei pirmininkei buvo pateikti socialinio partnerio Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (Toliau ,,LPS „Solidarumas“) Gegužės 1 – osios reikalavimai Nr. 10-29, tarp kurių expressis verbis buvo reikalaujama pakeisti įstatymus, ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvenciją Nr. 190, skatinti socialinį dialogą, vadovautis solidarumu. 2022 m. birželio 11 d. LPS ”Solidarumas“ XVII suvažiavimo rezoliucijoje dėl TDO Konvencijos Nr. 190 ratifikavimo (Toliau Rezoliucija), ragino Vyriausybę laikytis susitarimo Nr. 137 [1] (Toliau – Susitarimas). Pažymime, kad trišaliai susitarimai privalomi juos pasirašiusioms šalims [2]. Sutarčių reikia laikytis – pacta sunt servanda, servanda pacta sunt – pagal šį principą santykių šalims privalu vykdyti abipusius įsipareigojimus. Tai kertinis privatinės – civilinės, komercinės, darbo – teisės ir civilinių santykių apyvartos principas bei pamatinė nuostata.
Rezoliucijoje raginome Vyriausybę neatidėliojant spręsti klausimą dėl TDO Konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo (Toliau Konvencija) ratifikavimo pilna Konvencijos apimtimi.
Kaip atsakymas į Rezoliuciją, mums (LPS „Solidarumas“) buvo pateiktas 2022-07-20 SADM aktas Nr. (11.2Mr-53) SD-2781, kuriame be kita ko, nėra motyvų paaiškinančių teisines priežastis dėl kurių Konvencija neratifikuojama pilna Konvencijos apimtimi. 1991 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Tarptautinei darbo organizacijai oficialiai įsipareigojo laikytis TDO Konstitucijos įsipareigojimų ir iškilmingai įsipareigojo visapusiškai vykdyti visas TDO nuostatas [3].
2019 m. TDO 108 Konferencijos metu Ženevoje, Vyriausybės atstovės Neringa Dulkinaitė ir Aurelija Mineikaitė balsavo „už“ Konvencijos nuostatas. Lietuvos darbdavių atstovė Ineta Rizgelė balasavo „už“ Konvencijos nuostatas. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje atstovė Jorūnė Martinavičiūtė.
Akcentuojame, kad visi nurodyti vyriausybės atstovai turėjo teisę išreikšti poziciją dėl Konvencijos turinio ir nuostatų, be kita ko, turėjo laisvą apsisprendimo teisę. Konferencijos metu, Vyriausybės atstovai dirbdami komitetuose turėjo teisę ir tam skirtą laiką diskutuoti dėl Konvencijos nuostatų arba pateikti motyvuotą nuomonę jeigu Konvencijos nuostatų formuluotės neatitinka nacionalinės socialinės ir darbo politikos.
LPS „Solidarumas“ siekia, kad Konvencija būtų ratifikuota pilna apimtimi ir kad Lietuvoje būtų garantuota darbuotojų apsauga nuo ligų, nelaimingų atsitikimų, priekabiavimo ir psichologinio smurto darbe, profesinės rizikos ir sužalojimų, atsirandančių dėl darbo.
Vertiname, kad socialiai neteisinga ir pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kai Lietuva neratifikuoja Konvencijos pilna apimtimi, o dalis darbuotojams suteikiamų garantijų lieka tik popieriuje – kitaip sakant Konvencija lieka tik skambia deklaracija.
Lietuvos darbuotojai, darbuotojų atstovai, lyginant su Somalio, Namibijos, Mauricijaus, Ekvadoro, Fiji, Urugvajaus, Argentinos [4] Albanijos, Antigva ir Barbuda, Centrinės Afrikos respublikos, Salvadoro, Peru [5] darbuotojais atsiduria nelygiateisiškoje, diskriminacinėje padėtyje. Nuo 2022 m. rugpjūčio, spalio mėnesių [6] de facto Lietuvos darbuotojai nelygiateisiškoje padėtyje atsidurs ir su Italijos ir Graikijos darbuotojais, darbuotojų atstovais. Kitaip tariant Lietuvos darbuotojai ir darbuotojų atstovai negali pasinaudoti ratifikuotos Konvencijos 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių nuostatomis, kai tuo tarpu pirmiau išvardintų valstybių darbuotojai ir darbuotojų atstovai Konvencijos nuostatomis naudotis jau gali arba greitu metu galės.
Lietuvos Respublikos vyriausybė G. Vagnoriaus vardu oficialiai įsipareigojo laikytis TDO Konstitucijos, kurioje pripažįstamas lygiateisiškumo principas. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos tarptautinis susitarimas būtų sulaužytas tuo atveju, jeigu lygiateisiškumo principas būtų pažeistas TDO Konstitucijos prasme.
Sutiktina, kad nelygiateisiška ir neteisinga tai, jog pirmiau išvardintų šalių darbuotojai pilnateisiškai naudojasi arba įgaus teisę naudotis ratifikuotos Konvencijos teisėmis ir garantijomis, o Lietuvos darbuotojai – ne.
Teisingumas yra įstatymų ir lygybės gerbimas, o neteisingumas – įstatymų, lygybės ir teisėtų susitarimų nepaisymas. Neteisingas yra tas, kuris pažeidžia darbuotojų ir piliečių lygybę – nesilaiko sutarčių.
Prašome:
- Pateikti motyvus, dėl kurių Lietuvoje neratifikuojama Konvencija Nr. 190 pilna apimtimi;
- Pateikti konkrečius skaičius, o būtent, tikslius Konvencijos Nr. 190 straipsnius ir terminą iki kada planuojama ratifikuoti arba perkelti atitinkamus Konvencijos straipsnius į nacionalinę teisę.
- Išvardinant konkrečius nacionalinių teisės aktų pavadinimus bei identifikacinius numerius, kuriose atsispindės Konvencijos nuostatos.
- Pateikti motyvuotą poziciją dėl Lietuvos darbuotojų nelygiateisiškumo darbo pasaulyje palyginus su šiame kreipimesi nurodytų šalių darbuotojais.
Pagarbiai, Generalinis sekretorius Ričardas Garuolis
[1] 2005 m. birželio 13 d. Vyriausybės, „LPS Solidarumas“ ir kitų pofesinių sąjungų susitarimas Nr. 137.
[2] Susitarimo 3.2. punktas.
[3] 1991 m. Akto Nr. 36-39-2-1991-3 ištrauka: “The government of the Lithuania formally pledges to adhere to the obligations of the Statutes and solemnly undertakes to fully perform each and everyone of provisions thereof“. Patvirtinta Gedimino Vagnoriaus parašu.
[4] Konvencija galioja jau nuo 2020 m.
[5] Konvencija įsigalioja 2023 m.
[6] Interaktyvi nuoroda: https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:11300:0::NO::P11300_INSTRUMENT_ID:3999810 (tikrinta 2022-06-28).
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".