2026 m. vasario 9 d. Regionų administracinio teismas, dalyvaujant pareiškėjui Dainiui Čekauskui ir jam atstovaujantiems pareiškėjo atstovės Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovams Lukui Čapui ir Oksanai Strazdei pripažino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Atrankos komisijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas dėl atrankos rezultatų, skirti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos valdybos viršininko pareigas kitą, žemesnės kvalifikacijos ir patirties už D. Čekauską kandidatą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o Lietuvos kalėjimų tarnyba įpareigojama iš naujo organizuoti atranką.
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotojas D. Čekauskas dalyvavo atrankos konkurse į Resocializacijos valdybos viršininko pareigas.
Atrankos komisija konkurso nugalėtoju paskelbė kitą kandidatę, nepaisant to, kad D. Čekausko tarnybos stažas ir patirtis nuteistųjų resocializacijos srityje yra penkeriais metais ilgesni nei nugalėtojos. Jo realaus vadovavimo patirtis yra beveik treji metai, o atranką laimėjusios pretendentės kiek daugiau negu pusė metų. D. Čekauskas turi penkerių metų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko patirtį ir specialiąją Dinaminio saugumo modelio instruktoriaus kvalifikaciją, kurių nugalėtoja neturi.
Todėl D. Čekauskas nesutiko su tokiu, jo manymu, neteisingu sprendimu ir jį apskundė.
Lietuvos kalėjimo tarnybos atstovė savo sprendimą grindė tuo, kad Atrankos komisijos narių vertinimas yra individualus, o Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 46 punkto nuostata „nesuponuoja išvados“, kad atranką turi laimėti pretendentas, kurio patirtis ilgesnė, t. y. patirties kriterijus negali būti lemiamas. Atrankos metu pretendentai neva vertinami kompleksiškai, o vertinama ne tik turima darbo patirtis, bet ir atsakymai į Atrankos komisijos narių klausimus, praktinės užduoties išsprendimas ir kt.
D. Čekauskas teigė, kad Atrankos komisija jam uždavė daug daugiau klausimų nei kitai pretendentei, todėl buvo pažeisti lygiateisiškumo ir objektyvumo principai.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga (garso įrašu, užpildytomis individualiomis lentelėmis) padarė išvadą, kad negalima nustatyti, kaip konkrečiai, (ir atskirai, ir visumoje / kompleksiškai) buvo vertinami Aprašo 46 punkte įtvirtinti atrankoje dalyvaujančių pretendentų vertinimo kriterijai – profesionalumas, tarnybinės veiklos rezultatai, tinkamumas pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmė, einant tam tikras pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti.
Iš teismui pateikto garso įrašo buvo galima daryti išvadą, kad iš esmės buvo vertinami tik atsakymai į Komisijos narių klausimus.
Pasak teismo, iš bylos medžiagos nėra įmanoma nustatyti, kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Aprašo 46 p. numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate. Teismas, išklausęs Atrankos garso įrašą ir išanalizavęs visą bylos medžiagą, nenustatė, kad Komisijos nariai aptarė šiuos esminius su vertinimu susijusius aspektus.
Į bylą buvo pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, kuriose nurodytas tik galutinis pretendento vertinimo balas. Remdamasis šiais duomenimis teismas neturi galimybių objektyviai nustatyti, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką vertindami pareiškėjo atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus. Byloje nėra duomenų, kad komisijos nariai įvertino pretendentus pagal Aprašo 46 punkte įtvirtintus vertinimo kriterijus.
Teismas, apibendrindamas išdėstytą ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus, daro išvadą, kad atsakovės organizuotoje Atrankoje nebuvo laikomasi Aprašo 46 p. ir 50 p. nuostatų, todėl negalima sutikti su atsakovės – Lietuvos kalėjimų tarnybos pozicija, jog Atranka buvo organizuota teisės aktų nustatyta tvarka.
Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas nusprendžia D. Čekausko skundą tenkinti visiškai.
Teismui pripažinus protokolinį sprendimą dėl Atrankos laimėtojo neteisėtu, naikinamas ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. rugsėjo 8 d. įsakymas „Dėl L. R. grąžinimo į nuolatines pareigas ir perkėlimo į aukštesnes pareigas, laimėjus atranką“, kuris priimtas šio protokolinio sprendimo dėl Atrankos laimėtojo pagrindu ir atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba įpareigojama iš naujo organizuoti atranką į Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos valdybos viršininko pareigas.
Visą pakoreguotą bylą skaityti žemiau.