2018 m. spalio 18 d. Vilniuje vyko Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kartu su Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos standartizacijos departamentu rengtas seminaras „Standartizacija – taip pat svarbu profesinėms sąjungoms“.
Renginį pradėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, kuri savo įžanginėje kalboje atkreipė dėmesį, kad darbuotojams svarbu kokie standartai bus įdiegti. Jei darbuotojų darbo laikas bus standartizuotas taip, kad bus skaičiuojama per kiek minučių darbuotojas turi apsirengti ir nusirengti darbo drabužius, tuomet tokie standartai, pasak Kristinos Krupavičienės, profesinėms sąjungoms nereikalingi.
Lietuvos standartizacijos departamento vadovas Rimantas Sanajevas ragino profesines sąjungas nebijoti standartizavimo, nes jis gali pagerinti darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas.
ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojas Peteris Šereris (Peter Scherrer) pritarė, kad bendrai kalbant standartizacija gali pagerinti darbuotojų sąlygas, bet sveikatos ir darbo saugumo klausimais standartizacija, vienodinanti išsivysčiusių ir besivystančių Europos Sąjungos (ES) šalių sąlygas gali pažeminti išsivysčiusių šalių standartus. Todėl Europos profesinių sąjungų nuomone, būtina palikti šiuos klausimus spręsti nacionalinei ES valstybių teisei, šakos ir įmonių kolektyvinėms sutartims, kurios daug lanksčiau ir geriau sprendžia darbuotojų sveikatos ir darbo saugos klausimus.
CEN-CENELEC Valdymo centro atstovė Ingrida Zoitaert (Ingrid Saetaert) ir ETUC atstovė Katrina Benkė (Katrin Behnke) papasakojo kaip ES priimami nauji standartai, o profesinės sąjungos gali dalyvauti juos ruošiant.
Po to seminaro dalyviai uždavė joms klausimus.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas piktinosi, kad darbuotojų darbas įmonėse taip standartizuojamas, kad darbuotojai negalėtų įvykdyti darbo normų ir gautų sumažintus atlyginimus, nes yra atvejų, kai siuvėjoms skiriamos dvi sekundės sagai įsiūti. Katrina Benkė atsakė, kad, kalbant apibendrintai, standartai nustato ne laiką per kurį, pavyzdžiui, darbuotojas turi apsirengti ar nusirengti darbo drabužius, o kokius darbo drabužius turi vilkėti darbuotojas, nes tą patį darbą tenka dirbti skirtingomis klimato sąlygomis. Ji sakė, kad nėra darbo normų įvykdymo standarto. Darbo normas nustato pačios įmonės, besivadovaudamos savo šalies įstatymais ir kolektyvinėmis įmonės ar šakos sutartimis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis paklausė, ką daryti, jei priimti standartai nėra vykdomi. Pavyzdžiui, pagal Lietuvoje nustatytas normas moteris gali nešti ne didesnį nei 15 kilogramų, o vyrai – 25 kilogramų svorį. Tačiau mažuose miesteliuose, taupant lėšas Greitosios pagalbos ekipažą dažnai sudaro tik vairuotojas ir priešpensijinio amžiaus slaugytoja, todėl taip dirbdami jie pažeidžia įstatymus. Tokia padėtis tęsiasi jau kelerius metus. Standartas, nustatantis kaip perkelti ant neštuvų pacientą su sulaužytu stuburu, nurodo, kad tai gali daryti ne mažiau nei trys medikai, nes kitaip gali būti nutrauktos stuburo smegenys ir sužeistasis likti neįgaliu visą gyvenimą.
Rimantas Sanajevas prisipažino, nežinantis tokio standartą, ir atsakė, kad standartai nereguliuoja gydymo procedūrų. Be to, net ir esant galiojantiems standartams, kiekviena organizacija pati apsprendžia dėl jų įdiegimo. Todėl profesinės sąjungos galėtų padėti įtikinti įmonių ar kitų organizacijų vadovus diegti vienus ar kitus standartus.
Ūkio ministerijos atstovas Kęstutis Masalskis atkreipė dėmesį, kad nors, pagal pernykščias apklausas, kas antras Lietuvos verslininkas nieko negirdėjo apie skaitmenizavimo revoliuciją, bet ji neišvengiamai ir greitai įžengs į Lietuvą, kuri yra geriausiai skaitmenizavimui pasiruošusių pasaulio šalių trisdešimtuke. Skaitmenizavimas greitai iš esmės pakeis pasaulį, nes išnyks ne tik ištisos pramonės šakos, bet ir net kai kurie miestai, todėl svarbu laiku perkvalifikuoti darbuotojus.
Kristina Krupavičienė atkreipė dėmesį, kad dėl skaitmeninimo, pagal užsienio ekspertų padarytus tyrimus, darbo neteks 50-70% Lietuvos darbuotojų!
Kęstutis Masalskis prisipažino, matantis šį pavojų, ir pakvietė profesines sąjungas aktyviai dalyvauti Ūkio ministerijos veikloje, ruošiant standartus ir įstatymus, susijusius su skaitmenizavimo revoliucija.
Lietuvos standartizacijos departamento vadovas Rimantas Sanajevas papasakojo apie savo įstaigos darbą rengiant ir diegiant standartus ir apgailestavęs, kad profesinės sąjungos nepakankamai dalyvauja įvairių departamento komitetų veikloje, pakvietė jas dalyvauti ruošiant nacionalinius standartus, nes jie galėtų labai pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
Europos komisijos atstovas Geras Liaibrokas (Gero Leibrock) paaiškino, kad standartai gali būti įdiegiami savanoriškai arba privaloma tvarka. Europos komisija naudoja abu būdus. Vieną iš sekmingiausių standartizavimo pavyzdžių jis laiko įstatymų ir standartų rinkinį, pavadintą „Naujas požiūris“ („New approach“), kuris 1985 m. atvėrė Europos Sąjungos (ES) rinką laisvam prekių ir paslaugų judėjimui bei užkirto kelią šalims ginti savo gamintojus, įdiegiant tokius standartus, kurie neleistų kitų ES šalių prekes ir paslaugos parduoti jų šalyse. Nuo to laiko buvo priimta daug naujų standartų, privalomų visoms ES šalims. Šių standartų priėmimas užtrunka, nes siekiama, kad būtų įsiklausyta ne tik į ekspertų, bet ir valstybių narių, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų nuomonę.
Asociacijos „Investors’a forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė papasakojo apie laisvanoriškai verslininkų priimtą „Baltosios bangos“ standartą, žymintį prekes, kurios pagamintos vadovaujantis etiniais darbo ir kokybės reikalavimais. Ši mintis kilo po taip vadinamo „Budrevičienės vokelių“ skandalo, kai ši darbuotoja atsisakė imti neapskaičiuotą atlyginimą „vokelyje“. Buvo siekiama parodyti, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios skaidriai dirba bei sąžiningai elgiasi su darbuotojais, ir tuo būdu skatinti vartotojus pirkti tokių įmonių prekes ir paslaugas, nors dėl to jos būtų brangesnės. Įmonės, norinčios žymėti savo prekes „Baltosios bangos“ ženkleliu, yra kruopščiai patikrinimos valstybės kontrolės įstaigų, kad vartotojai nebūtų apgaudinėjami, o pats sumanymas diskredituotas. Tačiau priimti šį laisvanorišką standartą įmonėms apsimokėjo, nes tokių įmonių pardavimai po to išaugo, ypač į turtingas Vakarų šalis, kurių vartotojams svarbu, kad darbuotojai nėra apgaudinėjami ir dirba tinkamomis sąlygomis.
Ingrida Zoitaert ir Katrina Benkė papasakojo kaip sunku buvo įdiegti lėktuvų kabinų oro standartą. Kadangi oro kokybės pagerinimas verslininkams papildomai kainuos, jie įvairiausiais būdais priešinosi šio standarto įvedimui, aiškindami, kad oro dalelių lakūnų kabinose ir keleivių salone žala yra nepakankamai moksliškai įrodyta arba ji, atseit, daranti pernelyg mažą žalą jų sveikatai, kad reikėtų gerinti oro kokybę. Tačiau ETUC kartu su Italijos profesinėmis sąjungomis paruošė oro lėktuvuose standartą ir sugebėjo su kitų šalių profesinėmis sąjungomis įtikinti ES šalių vyriausybes ir ES institucijas jį priimti.
Kalbėtojos patarė profesinėms sąjungoms įtraukti kuo daugiau savo atstovų į įvairius ES standartus ruošiančius komitetus, kuriuose profesinių sąjungų atstovai, deja, sudaro mažumą. Būtina iš pat pradžių teikti savo pastabas, nes į nuomonę tuo labiau įsiklausoma, kuo anksčiau ji pateikiama. Baigiamąjame standarto priėmimo laikotarpyje daug sunkiau įtikinti priimti naują pasiūlymą, nepaisant to koks geras jis bebūtų.
Po to vyko diskusijos.
Seminarui baigiantis Rimantas Sanajevas padėkojo už labai naudingą ir turiningą konferenciją bei pasiūlė ilgai nelaukiant ryt ar poryt pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su profesine sąjunga „Solidarumas“, kad būtų galima kartu pradėti kurti naujus ir dalintis informacija apie neseniai priimtus standartus. Šis pasiūlymas buvo įvertintas audringais konferencijos dalyvių plojimais.
Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/lpssolidarumas/photos/pcb.1859670174087444/1859668694087592/?type=3&theater
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".