Spausdinti

kalej streik1

2019 m. sausio 24 d. Vilniuje įvyko Įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos Solidarumas" tarybos posėdis, kuriame dalyvavo pirmininkas Arvydas Stanislovaitis, atstovai iš įvairių Lietuvos įkalinimo įstaigų, Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. Posėdžiui pirmininkavo Vita Subačiūtė. 

Buvo apsavarstyti Teisingumo ministerijos pasiūlymai pervarkyti įkalinimo įstaigose dirbančių medikų darbo ir apmokėjimo tvarką. Atidžiau išnagrinėjus šiuos pasiūlymus paaiškėjo, kad kai kurios pertvarkos duos vaisius tik po metų, įgyvendinti kitus pasiūlymus trukdo galiojantys įstatymai, kuriuos pakeisti yra sunku ir neaišku kada tai įvyks, įgyvendinus kitus pasiūlymus medikai bus apkrauti darbu daugiau nei padidės jų atlyginimai, dar kitų pasiūlymų įgyvendinimas pablogins sveikatos paslaugų suteikimą pacientams, todėl šie galės kreiptis į teismus ir išsireikalauti kompensaciją už laiku ir tinkamai nesuteiktas sveikatos apsaugos paslaugas, taip mažinant galimybes didinti medikų atlyginimus, ypač dabar, kai Vyriausybė siekia susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su jų darbo efektyvumu.

Įvertinusi susidariusią padėtį taryba nusprendė pradėti ruoštis streikui, jei iki sausio 31 d. nepavyks susitarti su Teisingumo ministerijos atstovais. 

Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" teisininkas Vitalius Jarmontovičius paaiškino kokias teisines procedūras būtina atlikti paskelbiant ir vykdant streiką. Buvo nutarta aptarti su savo profesinių sąjungų nariais kokią streiko formą pasirinkti. 

Pradėjus kelti visų Lietuvos medikų atlyginimus, įkalinimo įstaigų medikai buvo pamiršti, nes jiems algos mokamos iš valstybės biudžeto, o ne iš  Ligonių kasų, todėl jei anksčiau kalėjimų medikai uždirbdavo daugiau nei medikai, kurie dirbo laisvėje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, tai dabar jų atlyginimai yra mažesni, o nuo šių metų rudens bus dar mažesnis, kai bus didinami atlyginimai likusiems medikams. Jau dabar įkalinimo įstaigose trūksta medikų. Dalis planuoja išeiti dirbti kitur.

2018 m. birželį įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos Solidarumas" atstovai susitiko su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi ir supažindino jį su šia problema. Vėliau buvo įsteigta darbo grupė, kurioje dirbo Kalėjimo departamento ir profesinių sąjungų atstovai. Praėjusių metų rudenį ši darbo grupė paskaičiavo kiek lėšų reikia, kad įkalinimo įstaigų medikų atlyginimai nesiskirtų nuo laisvėje dirbančių kolegų. Žiūrėti čia. Tačiau nesprendžiant kalėjimo medikų atlyginimo didinimo klausimų jų profesinė sąjunga paskelbė apie lapkričio 16 d. rengiamą piketą (Žiūrėti čia), tačiau jis neįvyko Teisingumo ministrui paprašius jį atidėti ir pakvietus susitikti. Žiūrėti čia. Lapkričio 23 d. susitikime Teisingumo ministras pareiškė, kad atlyginimai bus didinami iš vidinių rezervų, kuriuos suras naujai įsteigta darbo grupė, sudaryta iš Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir profesinių sąjungų atstovų. Žiūrėti čia. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė raštą dėl nedidinamų kalėjimo medikų atlyginimų Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, įspėdama, kad medikai jau svarsto galimybę streikuoti. Gruodžio 13 d. Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" būstinėje lankėsi Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir jos pirmininke Kristina Krupavičiene bei generaliniu sekretoriumi Ričardu Garuoliu aptarė būdus kaip geriau spręsti iškilusias problemas. Žiūrėti čia.

2018 m. gruodį ir 2019 m. sausį profesinės sąjungos Solidarumas" atstovai susitiko aptarti atlyginimo didinimo klausimus su Teisingumo viceministru Ernestu Jurkoniu, kuris atidžiai išklausė pateiktus pasiūlymus ir pateikė savuosius. Žiūrėti čia.

Tačiau iki šiol profesinių sąjungų atstovai negavo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (LAVL) pertvarkos pasiūlymų.

Pateikiame Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" atsakymą Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui dėl Įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros specialistų pareigybių optimizavimo.

 

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2019-01-24 Nr.

Teisingumo ministrui 2019-01-09 Nr.(1.39 E) 7R-

Elvinui Jankevičiui

Gedimino pr. 30 LT-01104,

Vilnius

 

DĖL ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PAREIGYBIŲ OPTIMIZAVIMO

Atsakydami į Lietuvos Respublikos Teisingomo ministro raštą 2019-01-09 Nr.(1.39 E) 7R-, manome, kad visos optimizuojančios reformos turi būti išdiskutuotos ir ekonomiškai pagrįstos. Nėra jokių galimybių ekonomiškai pagrįsti optimizacijos, turint tik vienpusę informaciją, kurioje atsispindi pataisos namuose naikinami medicinos specialistų etatai ir nepateikti numatomi Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau-LAVL) naujai sukuriami etatai, įstaigose panaikintoms funkcijoms kompensuoti. Pilnai analizei būtinas ir LAVL restruktūrizacijos planas, kuris nors buvo žadėta iki šiol nėra pateiktas.

Šiuo metu galioja 2003 m. balandžio 22 d. Nr. 119/V-235Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipinių normatyvų patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr.39-1802). Jau šiuo metu esančiuose įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose etatai nėra pilnai suformuoti pagal šio įsakymo reikalavimus, todėl diskutuoti apie sveikatos priežiūros paslaugų reformą įstaigose galima bus tik tada, kai etatai pagal įsakymo reikalavimus bus pilnai bus suformuoti.

Pasaulinė praktika patvirtina, kad ekonomiškiausias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis yra stipri ambulatorinė grandis – šeimos gydytojo (pirminės sveikatos priežiūros) institucija. Ne išimtis ir Lietuva, 1997 metais atskyrusi pirminės (ambulatorinės) asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuo stacionarinių paslaugų, sukūrė atskirą pirminio lygio paslaugų finansavimo modelį. Pirminės grandies sveikatos apsaugos plėtojimas – tai prioritetinė praktinės sveikatos apsaugos kryptis. Esant gerai išvystytai ir funkcionuojančiai pirminės grandies medicinos pagalbai, galima išspręsti iki 80–90% medicinos pagalbos problemų. Todėl, reformuojant sveikatos apsaugos tarnybų struktūrą bei jų funkcionavimą, prioritetinis finansavimas turi būti teikiamas pirminės grandies medicinos įstaigų bazei stiprinti, šios grandies medicinos personalo kvalifikacijai kelti, jų suinteresuotumui efektyviai dirbti, tam tikslui panaudojant ekonominius svertus. Tačiau Teisingumo ministerijos šiuo metu patikiama įkalininimo įstaigų sveikatos sistemos reforma prieštarauja valstybės sveikatos politikai.

Iš 2019 m. sausio 9 dienos iš Teisingumo ministro gauto rašto akivaizdu, kad grįžtama 30 metų atgal, t. y. į sovietmetį, kai egzistavo didelės Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (ASPP) struktūros. Primygtinai siūlomas kalinimo įstaigų pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų administravimas ir finansavimas per LAVL prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai. LAVL veikla yra visiškai neefektyvi ir diskutuotina. Yra realus pagrindas manyti, kad siūlomas optimizacijos projektas skirtas LAVL aprūpinti trūkstamu finansavimu, kitų kalinimo įstaigų sąskaita, sprendžiant tik LAVL vidinės problemos. Viešojoje erdvėje minėta, kad LAVL 

kurimui Pravieniškėse buvo išleista 6,4 mln. EUR (22 mln. litų), bet nepastatytas nei vienas pastatas, neįkurtas chirurginis skyrius su operacine, kas ypač aktualu įkalinimo įstaigoms. Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius, iš esmės yra fiktyvus, įkurtas tik tam, kad būtų gauta vidaus ligų skyriaus licencija. Neteikiamos jokios asmens sveikatos priežūros paslaugos nepilnamečiams, nes įstaiga neturi licencijų II lygio vaikų ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms teikti. Konsultacinėje poliklinikoje nėra net ortopedo-traumatologo (šios konsultacijos ypač reikalingos), ginekologo bei kitų II lygio specialistų.

Teisingumo ministerija siūlo naikinti Sveikatos priežiūros tarnybos (SPT) vedėjų etatus, neatsižvelgiant į tai, kad gydymo procesą organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti, pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą (Nr. I-1555, 1996 09 25), gali TIK gydytojas.To negali užtikrinti slaugos administratorius, nes tai ne jo kompetencija. Dalį funkcijų delegavus gydantiems gydytojams, nukentės gydomasis darbas. Šeimos gydytojų etatai labai apkarpyti, mažose įstaigose paliekama 0,75 etato šeimos gydytojo ir nėra numatyta kas juos pavaduos atostogų metu, sergant. Visiškai neatsižvelgiama į itin didelį nuteistųjų sergamumą ir ligotumą (80% jų serga lėtiniais virusiniais hepatitais B ir C, ŽIV liga, kitomis somatinėmis ligomis). Neatsižvelgta į tai, kad nuteistieji yra izoliuoti ir neturi galimybių savarankiškai kreiptis į gydymo įstaigas ar pasirinkti norimą gydytoją ar konsultantą.

Pažeidžiant 2018-06-28 d. Nr. XIII-1334 Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos įstatymo 16 straipsnį siūloma naikinti slaugos administratorių etatus.

Žiūrėti: 16 straipsnis. Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje

  1. a) Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje slaugos ir (ar) akušerijos paslaugas, privalo būti slaugos administratorius, atliekantis slaugos praktikos ir (ar) akušerijos praktikos valdymo funkcijas.
  2. b) Slaugos administratoriumi gali būti asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo arba išplėstinės praktikos slaugytojo ar akušerio profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią bendrosios slaugos praktikos ar akušerijos praktikos licenciją.
  3. c) Slaugos administratoriaus atliekamas slaugos praktikos ir (ar) akušerijos praktikos valdymo funkcijas nustato sveikatos apsaugos ministras, o jų įgyvendinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

Dabar slaugos administratorius atlieka ne tik tiesioginį savo darbą, bet ir padeda sveikatos priežiūros tarnybos vedėjui, vykdo dalį bendruomenės slaugytojų funkcijų. Po reformos jiems norima deleguoti ir dalį vaistinių vedėjų funkcijų. Pamiršta, kad įkalinimo įstaigose būtina vykdyti ŽIV infekcijos, lytiniu keliu plintančių ligų kontrolę, kuri pirmiausia gula ant slaugos administratorių pečių. Nenumatyta, kaip bus administruojami pacientų skundai ir su tuo susijusi medicininė informacija, kas teiks asmens sveikatos istorijų kopijas teismams ir kitoms institucijoms (dabar šį darbą atlieka slaugos administratoriai). Slaugos administratoriai atsakingi už slaugos proceso kokybės valdymą, už dezinfekcija, vykdo infekcijų kontrolės reikalavimus.

Siūlymai įkurti administratorių etatus, nors nėra apibrėžti jų išsilavinimas, įgaliojimų apimtis, neįvertintos reikalingos kompetencijos, kvalifikacija, darbų apimtis yra neįgyvendinami.

Visiškai neatkreiptas dėmesys, kad Panevėžio pataisos namuose auginami vaikai iki 4 metų (įstaigoje ir už jos ribų). Vaikų auginimą, priežiūros kontrolę, materialinį aprūpinimą vykdo slaugos administratorius, bendros praktikos slaugytojos. Vaikai nėra nuteisti, tad laisvės atėmimo vietos pareigūnai neįgalioti rūpintis mažais vaikais. Po siūlomos reformos yra neaišku kas vykdys vaikų sveikaitos ir vystymosi raidos priežiūrą bei kontrolę.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje esantys nepilnamečiai ir Kauno bei Panevėžio pataisos namuose atliekantys bausmę nepilnamečiai net ir šiuo metu yra palikti be LAVL paslaugų, nes LAVL negali teikti paslaugų nepilnamečiams.

Norint, kaip siūlo Teisingumo ministerija, naikinti vaistines įkalinimo įstaigose privalome vadovautis 2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709 Lietuvos Respublikos farmacijosįstatymu. Šio įstatymo taikymas nėra aptartas ir suderintas su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos licencijavimo skyriumi.

Įstaigose gydomi pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis (ŽIV, tuberkuliozė, virusiniai hepatitai B ir C) sergantys suimtieji ir nuteistieji. Nuo 2019 m gegužės 1 d. planuojama, kad šiomis ligomis sergančių pacientų gydymas bus finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų. Vaistai šioms ligoms gydyti yra labai brangūs, todėl didės reikalavimai jų apskaitai, saugojimui, gydymo proceso kontrolei ir tęstinumui užtikrinti, nurašymui bei jų panaudojimo atsiskaitomybei Valstybinei ligonių kasai, o juos įvykdyti panaikinus pataisos namuose vaistininkų etatus bus sunku.

Dabar įkalinimo įstaigose plečiama Metadono programa, todėl padaugės reikalavimų jo užsakymui, saugojimui, išdavimui, nurašymui ir gydymo proceso užtikrinimui, kurie yra didesni nei kitiems vaistams, todėl nesant vaistininko įkalinimo įstaigoje, tai užtikrinti bus neįmanoma.

Neaišku kaip panaikinus vaistines įkalinimo įstaigose bus tiekiami vaistai, paslaugos, neišsiaiškinta ar tai bus teisėta. Kyla abejonių ar vaistų vežėjai užtikrins tinkamą jų pristatymą, nes dalis vaistų gali būti transportuojama tik laikantis griežtų temperatūros režimo reikalavimų. Daugumoje įstaigų vaistininkai yra viešųjų pirkimų iniciatoriai, materialiai atsakingi asmenys, kurie atlieka vaistinių preparatų įtraukimą į apskaitą, jų nurašymą, tinkamumo vartoti laiko kontrolę, dirba su programa KADDIS, suveda sąskaitas-faktūras į sistemą, saugo, įtraukia į apskaitą ir perduoda farmacines atliekas tvarkymo įmonei teisės aktais nustatyta tvarka.

Įstaigoms yra numatyta palikti tik po 3 bendrosios praktikos slaugytojų etatus, darbui procedūriniame kabinete t.y. vienu metu procedūriniame kabinete dirbs tik 1 slaugytoja. Didelėse įstaigose šiam darbuotojui tenka labai didelis darbo krūvis. Reikia išdalinti vaistus, atlikti perrišimus: drausminėje zonoje, drausmės grupėje, kalėjimo režimo kamerose, nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę kamerų tipo patalpose. Šis darbuotojas dar turi atlikti perrišimus nuteistiesiems, kurie gyvena bendrabučių tipo patalpose, išduoti jiems vaistus, paimti kraują ištyrimui dėl ŽIV, biocheminiams tyrimams. Pagal galiojančias Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymo 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. V-297 „ Dėl suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašo“ nuostatas, esant indikacijoms, slaugytojas turi lydėti nuteistąjį į gydymo įstaigą. Tuo metu slaugytojo darbo laisvės atėmimo vietos įstaigoje niekas neatliks. Grįžęs jis turės atlikti savo dienos darbą, jei to nesuspės atlikti laiku, turės pasilikti dirbti viršvalandžius.

Apie 70% visų nuteistųjų vartoja įvairias narkotines medžiagas, todėl pasitaikius narkotinių medžiagų perdozavimo atvejams ir nesuteikus neatideliotinos medicininės pagalbos, kurią gali suteikti bendrosios praktikos slaugytoja, tokie asmenys mirtų. Todėl slaugytojų naktinių budėjimo darbo panaikinimas, kels pavojų pacientų gyvybei.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kad, jei ministerijos siūlymu bus panaikinti pataisos namuose radiologijos kabinetai, visus nuteistuosius reikės vežioti į miestų gydymo įstaigas. Ar yra paskaičiuoti išaugusių konvojavimų skaičiaus kaštai, pareigūnų darbo laiko sąnaudos?

Panaikinus Sveikatos priežiūros tarnyboje vedėjo ir slaugos administratoriaus pareigybes, kaip siūlo Teisingumo ministerija, nebus užtikrintas gydymo proceso valdymas ir kontrolė bei slaugos procesų valdymas ir kontrolė.

Ministerijos siūlymuose neatsižvelgiama, kad sveikatos priežiūros darbuotojai įkalinimo įstaigose vykdo daug nebūdingų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų specialistams funkcijų (registruoja ir atšaukia konsultacijas, teikia medicininių dokumentų kopijas teismams, rašo atsiliepimus teismams ir kitoms valstybinėms institucijoms, tvarko archyvą, tikrina gyvenamų patalpų higieninę būklę, kiekvieną kartą prieš važiuojant pas odontologą tikrina ar nuteisieji turi sąskaitose pinigų).

Teigiama, kad po reformos atsiras pinigų medikų atlyginimams didinti, tačiau nekreipiama dėmesio, kad darbų mastas nebeliks toks pats (siūloma tik mažinti pareigybes, o ne darbo apimtį), todėl atleistųjų darbuotojų darbas bus perduotas likusiems darbuotojams. Darbuotojų darbo krūviai išaugs mažiausiai trečdaliu, todėl teoriškai numatomas darbo užmokeščio padidėjimas nebus adekvatus išaugusiam darbo krūviui.

Sveikatos priežiūros tarnybas prijungus prie LAVL, kaip siūlo Teisingumo ministerija, visa susirašinėjimo našta turės būti atskirta nuo įkalinimo įstaigų ir perduota sveikatos priežiūros tarnyboms, o tai reiškia, kad reikės skirti papildomų lėšų skenerių, kopijavimo aparatų ir kitos įrangos įsigyjimui. Teismams ir kitoms valstybinėms įstaigoms asmens sveikatos istorijų kopijas ir kitus dokumentus turėsime teikti mes, nes LAVL neturės asmens sveikatos istorijų ir negalės vertinti medikų darbo, nes to padaryti distanciniu būdu tiesiog neįmanoma.

Panevėžio pataisos namuose panaikinus pediatrą ir ginekologą, kaip siūlo Teisingumo ministerija, išauga darbo krūvis šeimos gydytojui, todėl numatomas 0,75 etatas šeimos gydytojui yra neadekvatus ir dėl to nukentės paslaugų kokybė.

Pažymėtina, kad laiku nesuteikus ar suteikus nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, šie įgis teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Žalos atlyginimo komisiją prie SAM ir teismus dėl pažeistos tarptautinių konvencijų direktyvos, o nuteistieji įgis teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) ir reikalauti materialinės kompensacijos už padarytą žalą sveikatai.

 

IŠVADOS:

Teisingumo ministerijai siūlant naikinti Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjų etatus neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą, kuriame įtvirtintos nuostatos, kad ligos nustatymo ir gydymo proceso modeliavimas, vykdymas, koregavimas, kontrolė yra gydytojo kvalifikaciją atitinkančio asmens ir turinčio tai patvirtinančius galiojančius dokumentus pareiga ir teisė.

Kadangi nepakeistas 2003 m. balandžio 22 d. Nr. 119/V-235Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipinių normatyvų patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr.39-1802), negalima įvertinti, kokie bus patvirtinti etatai (suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija) ir nėra aiškaus reorganizacijos plano, todėl neįmanoma numatyti kaip galėtų didėti įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų atlyginimai.

Teisingumo ministerijos atstovų siūlymui medikų atlyginimus pakelti tik po reorganizacijos ir atleistųjų medikų sąskaita, mes negalime pritarti, nes reorganizacija neįvyks taip greitai ir neaišku ar iš viso bus sutaupytos lėšos, todėl reikalaujame medikų atlyginimus kelti kuo greičiau (to reikalaujame nuo 2018 m. birželio mėn.), bet sulaukėme tik pažadų, kad kažkada atlyginimai bus pakelti.

Jau dabar įkalinimo įstaigų medikų atlyginimai yra mažesni, negu medikų, dirbančių Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiose įstaigose.

Jau šiandien įkalinimo įstaigose trūksta gydytojų, daugelis darbuotojų yra pensijinio amžiaus, dalis darbuotojų jau išėjo iš darbo, dėl nepatrauklaus atlyginimo, o kita dalis ruošiasi įsidarbinti laisvėje esančiose sveikatos apsaugos įstaigose.

Mes ne kartą reikalavome ir kartojame, kad norint pritraukti naujus darbuotojus, būtina pakeisti valstybės ir savivaldybių įstaigų A ir B lygio specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus (projektas pridedamas).

Jei į teisėtus reikalavimus nebus atsižvelgta, įkalinimo įstaigų medikai bus priversti streikuoti.

 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė

 

DĖL ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ MEDICINOS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMŲ

 

 

Vertinant bausmių vykdymo sistemoje dirbančių medikų neįkainuojamą indėlį ir ilgalaikę darbo patirtį, atsižvelgiant į vis didėjantį medicinos darbuotojų trūkumą ir didėjantį vidutinį medikų amžių (gydytojų-54,7, slaugytojų-54,3), siekdami išlaikyti ir pritraukti į bausmių vykdymo sistemą jaunus, energingus specialistus, siūlome 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. XIII-745” Lietuvos Respublikos Valstybės ir Savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą Nr. XIII-198 papildyti 6 priedu.

„Lietuvos Respublikos

valstybės ir savivaldybių įstaigų

darbuotojų darbo apmokėjimo

įstatymo

6 priedas

 

 

ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ MEDICINOS DARBUOTOJŲ ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI

 

Pareigybės lygis

Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)

 

profesinio darbo patirtis (metais)

 

iki 2

nuo daugiau kaip 2 iki 5

nuo daugiau kaip 5 iki 10

daugiau kaip 10

daugiau kaip

20 metų

A lygis

6,0–10,0

8,0–12,5

10,0–18,5

13,0–22,5

16,0 iki 23,5

B lygis

5,0 -8,0

6,0- 8,5

7,0-10,0

8,0-11,0

9,0-12,0

 

 

 

 

Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas”

Pirmininkė Kristina Krupavičienė