Spausdinti

gylys

2019 m. liepos 16 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai susitiko su dviem kandidatais į Seimo narius Vilniaus Žirmūnų rinkiminėje apylinkėje prof. Povilu Gyliu ir Rasa Žemaite.

Ekonomikos mokslų profesorius Povilas Gylys pažymėjo, kad būtina daugiau Bendrojo vidaus produkto (BVP) paskirstyti per biudžetą, nes Lietuvoje tik 30% šalies BVP paskirstoma per biudžetą, tuo tarpu Europos Sąjungoje vidutiniškai – 40%, o Šveicarijoje - net 59%. Todėl Lietuvos mokytojams, medikams, policininkams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams trūksta lėšų atlyginimams, o Lietuvos gyventojai negauna gerų švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų.

Pasak jo, darbo apmokėjimas Lietuvoje yra neteisingas. Profesorius, kurio žinių ir kompetencijos lygis yra labai aukštas, dėstydamas universitete uždirba 700 eurų, o jo studentas, kurio kompetencijos lygis yra daug žemesnis, įsidarbinęs banke – 1500 eurų.

Pensijų vidurkis Lietuvoje yra žemesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau didinti pensijas nepavyksta, nes privatūs pensijų fondai, nupirkę žiniasklaidą ir įtikinę visuomenę ir valdžią, pasiekė, kad Lietuvos piliečių mokesčiai didintų ne pensijas, o privačių pensijų fondų savininkų pajamas. Prof. Povilas Gylys prisipažino, kad žiniasklaida dažnai nespausdina jo straipsnių, atskleidžiančių gyventojų apiplėšinėjimą per privačius pensijų fondus.

Tapęs Seimo nariu prof. Povilas Gylys remtų tokią socialinę politiką, kuri mažintų socialinę atskirtį, nes socialinė atskirtis Lietuvoje yra viena iš didžiausių Europoje.

Seimo narės Aušros Maldeikienės padėjėja ir Aktyvių mamų sambūrio pirmininkė Rasa Žemaitė pristatė savo veiklą, remiant šeimas ir vaikus.

Būtent Aktyvių mamų sambūris pasiūlė trūkstant vietų savivaldybės darželiuose, skirti vaiko pinigų krepšelį privatiems darželiams. Deja, šį kaip laikiną sprendimą, pasiūlytą Aktyvių mamų sambūrio, politikai pradėjo taikyti net tada, kai darželiuose atsirado laisvų vietų, taip mokesčių moketojų pinigais, remiant privatų verslą.

Ji siūlė atsisakyti popierinių vadovėlių, kuriuos vaikams nešioti yra sunku, o tėvai jų įsigyjimui išleidžia daugybę pinigų, ir pradėti vaikus mokyti iš virtualių vadovėlių, kurie būtų internetinėje veikloje.

Pradėjus kalbėti apie vaikų apsaugą kandidatų nuomonės išsiskyrė.

Prof. Povilas Gylys aštriai sukritikavo Seimo narės Dovilės Šakalienės pasiūlytas įstatymų pataisas, kurios leido per metus iš tėvų atimti 1500 Lietuvos vaikų. Jis smerkė įstatymo autorius, kurie nemato, kad atimti vaiką iš tėvų yra smurtas prieš tą vaiką.

Rasa Žemaitė pastebėjo, kad ne visi vaikai yra atimami iš tėvų visam laikui. Dauguma jų išsiskiria su tėvais trumpam ir vėl grąžinami, o lyginant su praėjusiais metais atimtų vaikų skaičius nesikeičia.

Minėtas įstatymas buvo priimtas, nes Lietuva buvo nuolatos kritikuojama už vaikų teisių pažeidimus. Tik jos nuomone, jis buvo priimtas ne iš to galo. Iš pradžių buvo kalbama, kad įstatyme būtų priimtas bazinių vaiko išmokų paketas, kad vaikai būtų apsaugoti nuo skurdo, bet pirmiausia buvo priimtas vaikų apsaugos nuo smurto, tačiau jau dabar tėvai gaunantys mažesnes pajamas gali kreiptis į atsakingas institucijas, kad galėtų gauti reikiamą pagalbą vaikams.

Vilniaus miesto vaikų pensiono darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ginta Krivickienė atsakė, kad tėvai bijo kreiptis pagalbos, nes gali būti atimti jų vaikai. Ji papasakojo, kad jos pažįstama, kuri yra tvarkinga moteris ir ne girtuoklė, viena auginanti tris vaikus, patarta kreipėsi į savivaldybės įstaigą pagalbos. Greitai atvyko atsakingos darbuotojos, surašė kažkokius protokolus ir netrukus visi trys vaikai buvo iš jos atimti. Vėliau jie buvo grąžinti, bet tai buvo didžiulis stresas vaikams ir jų motinai. Vaiko socialine ,kuriuose dirba Ginta Krivickienė, yra šalia Vilniaus socialinės globos namų „Gilė“ į kuriuos atvežami iš tėvų atimti vaikai, todėl ji dažnai mato, palei jų tvorą vaikščiojančias ir verkiančios motinas, kurios negali pamatyti savo vaikų, ir palei tvorą vaikščiojančius ir verkiančius vaikus, nesulaukiančius savo mamų.

Rasa Žemaitė atsakė, kad iš pat pradžių svartant vaiko apsaugos nuo smurto įstatymų pataisas buvo dvi nuomonės. Vieni siūlė palikti daugiau subjektyvumo socialiniams darbuotojams atimti vaikus. Kiti siūlė įtraukti kuo daugiau objektyvių kriterijų, kad būtų galima teismuose pagrįsti vaikų atėmimą. Daug priklauso ir nuo savivaldybių požiūrio. Vienose savivaldybėse labiau vadovaujamasi subjektyviais kriterijais, kitose – objektyviais. Paskutinėse šio įstatymo pataisose leista daugiau subjektyvumo ir nereikalingų vaikų atėmimų iš tėvų sumažėjo.

Abu kandidatai pritarė profesinių sąjungų stiprinimui ir socialiai orientuotai valstybės politikai.

Norint, kad kandidatai galėtų dalyvauti rinkimuose, jiems būtina surinkti po 1000 Žirmūnų gyventojų parašų.

Kviečiame žirmūniečius pasirašyti elektroniniu būdu čia ir čia