Spausdinti

mockevicius

2019 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Lietuvos Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl ketinamo Lietuvoje įvesti automobilių taršos mokesčio, kuris gali padidinti socialinę nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, ir sumažins ne taršių automobilių kiekį, bet skurdžiausių gyventojų pajamas. Ypač piktina planai už taršos mokestį surinktas lėšas skirti turtingiausiems gyventojams, kad jie galėtų naujus automobilius pirkti pigiau. Skaityti čia.

Atsakydamas Lietuvos profesinių sąjungų Solidarumas" pirmininkei Kristinai Krupavčienei Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius pranešė, kad atsižvelgti į profesinių sąjungų reikalavimus neketina.

Atsakymą skaityti žemiau

Lietuvos profesinių sąjungų Solidarumas" pirmininkei Kristinai Krupavčienei

Kopija Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL TARŠOS MOKESČIO

Dėkojame už nuomonę ir argumentus dėl galimo automobilių taršos mokesčio įvedimo grėsmių, kuriuos įvertinsime teikdami pasiūlymus LR Vyriausybei.

Aplinkos ministerijos pareiga ginti viešą interesą ir vykdyti jai pavestas funkcijas siekiant užtikrinti švaresnę ir sveikesnę aplinką (gerą oro, vandens, dirvožemio kokybę), įgyvendinti ES ir tarptautinius įsipareigojimus, pasiekti nustatytus nacionalinius oro taršos mažinimo, klimato kaitos tikslus.

Aplinkos ministerijai svarbi ir bus įvertinta kiekvieno piliečio pareikšta nuomonė dėl augančios automobilių taršos ir priemonių šiai taršai mažinti parinkimo ir taikymo.

Dabar taikomų priemonių (stovėjimo mokestis, degalų akcizas ir kt.) nepakanka, todėl būtinos papildomos priemonės taršai mažinti – viena iš tokių ES šalyse plačiai taikomų priemonių automobilių taršos apmokestinimas.

Planuojamos priemonės transporto priemonių taršai mažinti turi būti veiksmingos, nedaryti reikšmingo neigiamo poveikio ekonomikos augimo ir atitikti visuomenės lūkesčius gyventi švarioje aplinkoje, sudarant galimybes rinktis švaresnį susisiekimo būdą ir priemones, kurios būtų prieinamos visiems.

Vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, dėl oro taršos sukeltų ligų Lietuvoje 2016 m. anksčiau laiko mirė 3,5 tūkst. žmonių. Transporto sektoriaus oro tarša (pvz., azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis), sąlygoja susirgimus onkologinėmis, kvėpavimo takų ir kt. ligomis.

Nesiimant priemonių transporto taršai mažinti, sergamumas dėl šio sektoriaus poveikio tik didės. Tendencijos rodo, kad iki 2050 m. miestų oro tarša taps pagrindiniu priešlaikines mirtis sukeliančiu aplinkos veiksniu.

Europos Komisijos parengtoje ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros 2018 m. ataskaitoje Lietuvai nurodoma, kad su sveikata susiję išorės kaštai dėl oro taršos Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų per metus. Transporto priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimai sudaro Elektroninio dokumento nuorašas 2 27,4 proc. visų nacionalinių išmetimų, iš kurių daugiau kaip pusė tenka lengvajam transportui.

Nesprendžiant šios problemos nebus pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslai ir bus viršyta ŠESD kvota transporto sektoriui, o tai iš valstybės biudžeto 2021–2030 m. pareikalaus 246 mln. Eur.

Galvojant apie ateitį, Lietuvai nesumažinus ŠESD išmetimų iki 2030 m., gali tekti įsigyti taršos leidimų už ketvirtį milijardo eurų.

Planuojamas automobilio mokestis pradžioje būtų orientuotas į taršius pirmą kartą Lietuvoje registruojamus automobilius, tai apimtų įvežtus naujus ir naudotus ar Lietuvoje įsigytus naujus automobilius.

Šio mokesčio tikslas – apriboti labai taršių naudotų ir naujų automobilių, kurie didina oro taršą, srautus keliuose ir šalinimą sąvartyne, įvežimą. Mokestis veiktų kaip filtras, kuris neskatintų į Lietuvą vežti senų, taršių automobilių, vietoje jų būtų didinama naujesnių ir nebūtinai daug brangesnių, mažiau aplinkai kenksmingų automobilių pasiūla.

Mokestinės įplaukos būtų naudojamos mažiau taršių automobilių ir elektromobilių įsigijimui, viešojo transporto plėtrai ir darniam judumui.

Mokestis, nors ir nedidelis, skatintų įsigyjančius automobilį vertinti jį ne tik pagal kainą, bet ir pagal taršą, rinktis ekologiškesnį automobilį ar susisiekimo būdą, esant galimybei atsisakyti privataus automobilio, kur jis nebūtinas, t. y. naudotis teikiamomis nuomos, pavėžėjimo paslaugomis kur jos yra.

Siekiant veiksmingesnio aplinkosauginio efekto ir piliečių pritarimo, bus siūlomos kompleksinės taršos mažinimo priemonės, adekvačios sprendžiamai problemai, pragyvenimo lygiui, siektiniems tikslams.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius