Spausdinti

prezidentura

2019 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Transporto darbuotojų federacijos prezidiumo narys Jonas Petraška, Socialinio draudimo profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca, Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė ir Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas Przidentūroje susitiko su Lietuvos Prezidentos patarėjais socialiniams ir ekonominiams klausimams Simonu Krėpšta, Irena Segalovičiene ir Vaidu Augustinavičiumi.

Lietuvos Prezidento rinkimų metu Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ aktyvu ir pristatęs Gerovės valstybės kūrimo planus pakvietė po rinkimų susitikti Prezidentūroje.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupvičienė pažymėjo, kad sukurti Gerovės valstybę be socialinio dialogo ir bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis yra neįmanoma ir Prezidento patarėjams pristatė skaudžiausias darbuotojų problemas.

Priėmus Darbo kodeksą atsirado galimybės darbdaviams ignoruoti jiems nepatinkančias profesines sąjungas, profesinių sąjungų vadovai tapo mažiau apsaugoti, nes nebereikia profesinių sąjungų leidimo atleisti juos iš darbo, o Valstybinė darbo inspekcija draudžia juos atleisti iš darbo tik jei nustatomas jų diskriminavimas dėl veiklos profesinėje sąjungoje.

Diskriminavimo faktus yra sunku nustatyti, o darbdaviai verčia profesinių sąjungų vadovus išeiti iš darbo, siūlydami jiems blogesnes darbo ir apmokėjimo sąlygas, vykdant reorganizacijas.

Socialinių draudimo profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca atskleidė kolektyvinės sutarties vykdymo problemas dėl kurių yra kreiptasi net į teismus.

Vita Subačiutė papasakojo apie sunkiai vykstantį socialinį dialogą su Teisingumo ministerija, kurios vadovai ignoruoja profesinių sąjungų keliamas problemas, sukeldami pirmą Lietuvos istorijoje medikų streiką, kurį surengė įkalinimo įstaigų medikai.

Jonas Petraška atskleidė, kad teisėjai dažnai nesupranta kuo skiriasi ginčai dėl teisės ir intereso, todėl jie nesugeba priimti teisingų nutarčių, svarstant darbuotojų, kuriuos gina profesinės sąjungos, bylose.

Gintaras Čiužas papasakojo apie baisų socialinį dempingą krovininiame autotransporte, kurį sukėlė beveik neribota galimybė Lietuvoje įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Darbdaviai ne tik keičia Lietuvos vairuotojus už mažesnį atlyginimą sutinkančias dirbti užsieniečiais, bet ir juos begėdiškai apgaudinėja, nes šie nemoka valstybinės kalbos ir nežino Lietuvos įstatymų. Apgauti užsieniečiai kreipiasi pagalbos į profesines sąjungas, tačiau jos negali jiems tinkamai padėti, nes neturi tiek pajėgumų. Gintaro Čiužo nuomone, jei Lietuvos valdžia leido neribotai įdarbinti užsieniečius, ji turi skirti ir papildomas lėšas profesinėms sąjungoms, kad jos galėtų tuos užsieniečius apginti.

Ričardas Garuolis, atstovaujantis ir statybininkų profesinę sąjungą, pažymėjo, kad panaši padėtis susidarė ir statybų sektoriuje, tačiau socialinio dempingo ir Lietuvos ir užsienio darbuotojų apgaudinėjimo problemą išspręstų Lietuvos statybininkų asociacijos sukurta statybininkų kortelė STATREG, kurios privalomą įdiegimą stabdo Aplinkos ministerija.

Jis atkreipė dėmesį, kad valstybinėse įmonėse „optimizacijos“ dažnai vykdomos tam, kad jų vadovai, atleidę dalį darbuotojų ir užkrovę jų darbus likusiems, pasididintų sau algas, nors dėl to įmonių veikla dažniausiai tik pablogėja. Norint, kad pertvarkos tikrai pagerintų įmonių veiklą, būtina, jo nuomone, jas vykdyti tik bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis.

Ričardas Garuolis siūlė atsisakyti vidinio valstybinių įmonių audito, nes pavaldiniai negali teisingai audituoti savo vadovų darbo, todėl pasitaiko tokių atvejų, kai vadovai už valstybinės įmonės lėšas žaidžia tenisą, bet verčia tai pateikti kaip reprezentacines išlaidas ir pn.

Kristina Krupavičienė paaiškino, kad Gerovės valstybės kūrimas yra tampriai susijęs su europinio Socialinio ramsčio nuostatų vykdymu ir pateikė savo pastabas kaip būtų galima jas įgyvendinti.

Prezidento patarėjams Kristina Krupavičienė įteikė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus kaip stiprinti profesines sąjungas. Ji papasakojo, kad ankstesnės Lietuvos Vyriausybės ne tik nepadėdavo, bet net stengdavosi sužlugdyti profesines sąjungas.

Prieš keliolika metų Vyriausybė susigrąžino anksčiau profesinei sąjungai perduotus poilsio namus Druskininkuose. Profesinei sąjungai pranešus elektros, vandens ir šilumos tiekėjams, kad sąskaitos už teikiamas paslaugas nebebūtų teikiamos, nes poilsio namai jau priklauso valstybei, šiluma buvo vis tiek teikiama, nes Turto fondas pažadėjo sumokėti. Tačiau vėliau Finansų ministras tam nerado lėšų. Po ilgo bylinėjimosi Aukščiausis teismas nusprendė, kad mokesčius už šilumą, kurie su delpinigiais ir advokatų išlaidomis sudaro daugiau nei 60 000 eurų, turi sumokėti Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“! Šiuo metu profesinė sąjunga svasto galimybes paduoti Lietuvos valstybę į tarptautinius teismus už neteisėtą praturtėjimą.

Prezidento patarėjai padėkojo už pareikštas pastabas ir svarbią veiklą ginant darbuotojų teises bei užtikrino, kad Prezidentui G. Nausėdai yra svarbi profesinių sąjungų nuomonė todėl susitikimai su Prezidentu ir jo patarėjais ateityje vyks nuolatos.