Spausdinti

solidarumas baz

2020 m. balandžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė paviešino profesinės sąjungos pasiūlymus dėl finansinės paramos suteikimo Lietuvos įmonėms, kurios nukentėjo dėl koronaviruso epidemijos pasekmių.

PASIŪLYMAI DĖL PARAMOS ĮMONĖMS DĖL DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMO

Finansinę paramą turi gauti įmonės, kurios nuo koronaviruso nukentėjo tiesiogiai ir netiesiogiai.

Tiesiogiai nukentėjusiomis turi būti pripažintos tos įmonės, kurių veikla yra uždrausta karantino metu: kirpyklos, odontologiniai kabinetai, maitinimo įstaigos, nemaisto prekių parduotuvės ir pn.

Netiesiogiai nukentėjusiomis turi būti pripažintos tos įmonės, kurių veikla dėl karantino nebuvo uždrausta, bet jos nukentėjo dėl to, kad dėl karantino buvo uždrausta su jų veikla susijusių įmonių veikla. Pvz:. daugelyje šalių uždarius drabužių parduotuves, sumažėjo užsakymų tekstilės įmonėms, o uždraudus nemaisto parduotuvių, aerobikos, šokių ir pn. veiklą jos neturi pajamų ir negali sumokėti už patalpų nuomą, todėl nekentėjo nuomuotojai.

Tiesiogiai dėl koronaviruso nukentėjusias įmones galima skirstyti į pilnai nukentėjusias t. y. visiškai karantino metu negalinčias veikti įmones ( pvz:. odontologijos kabinetai, šokių mokyklos ir pn.) ir dalinai nukentėjusias įmones, kurios dalį paslaugų karantino metu teikia internetu ( maitinimo įstaigos ir pn.)

Paramos suteikimo pasiūlymai turi būti atrenkami vadovaujantis principu „kuo paprasčiau“ ir „kuo greičiau“, nes kuo greičiau bus suteikta parama, tuo labiau bus sušvelninta ir sutrumpinta krizė.

Manome, kad greičiausiai ir paprasčiausiai suteikti paramą darbuotojams galima per Sodrą.

Paramą turi gauti tiesiogiai darbuotojas, o ne įmonė, kad nebūtų nesąžiningų darbdavių piktnaudžiavimo, ir palaikomas šalies vartojimas, kad verslas greičiau atsigautų. Jei darbuotojai turi pinigų, jie gali pirkti verslininkų prekes ir paslaugas, valstybė dėl to surenka daugiau mokesčių, o darbuotojai turi daugiau darbo ir didesnius atlyginimus.

Darbuotojas už prastovą turi gauti tokią sumą, kuri būtų ne mažesnė nei jo nedarbo pašalpa, nes esant mažesnei sumai darbuotojui dirbti yra nenaudinga ir dauguma darbuotojų išeis iš darbo.

Valstybei vis tiek reikės skirti panašią sumą bedarbio pašalpoms mokėti.

Per karantiną neišlaikius darbuotojų darbo vietoje ir prasidėjus ekonomikos atsigavimui darbdaviai negalės greitai susirasti trūkstamų darbuotojų, kurie tapo bedarbiais arba susirado kitą darbą, todėl jų veikla atsigaus lėčiau, o valstybė negaus tiek mokesčių, kiek gautų greitesnio verslo atsigavimo atveju.

Esant dalinei prastovai įmonės vadovybė kartu su profesinėmis sąjungomis ir darbo tarybomis turi nutarti, kurie darbuotojai turės prastovą, o darbuotojui jo nedarbo pašalpos dydžio finansinė parama turėtų būti mokama už kiekvieną nedirbtą darbo dieną.

Įmonėms, kurios turėjo dėl karantino įstatymo nutraukti savo veiklą, padengti 50% jos nuomos ir komunalinių išlaidų sumos.

Įmonės, gavusios finansinę paramą karantino metu, įsipareigotų neatleisti savo darbuotojų tiek laiko, kiek gavo šią finansinę paramą. t. y. jei gavo du mėnesius, turi išlaikyti darbuotoją darbo vietoje du mėnesius po paramos gavimo.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė

 

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar