Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti 2026 m. valstybės biudžeto projektą. Finansų ministerija kitų metų biudžeto projektą vadina „tvariu ir socialiai atsakingu“, tačiau atkreipiame dėmesį, kad kartu su biudžetu pateikiami siūlymai, kurie didins kainų augimą, mažins žmonių perkamąją galią ir nespręs mažesnes pajamas gaunančių gyventojų problemų. Vienas iš opiausių klausimų – beatodairiškas degalų akcizų didinimas.
Projektą pateikusi Finansų ministerija giriasi didinant minimalią mėnesio algą ir darbo užmokestį biudžetinio sektoriaus darbuotojams. Visgi, didelė dalis visuomenės jaučia, kad šis biudžetas jiems nėra teisingas – jis neužtikrina realaus pragyvenimo lygio augimo, ir nepadeda mažinti atotrūkio tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų.
Primename, kad Lietuvoje skurdo rizikos lygis išlieka vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje – 2024 m. net 21,5 proc. gyventojų (620 tūkst. žmonių) gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Ypač pažeidžiami yra senjorai – 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis siekė 36,9 proc.
Lietuvos banko prognozėmis, kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas bus nuosaikesnis, o vidutinis darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 8,7 proc. Tačiau svarbu pabrėžti, kad infliacija ir kitąmet sieks apie 3 proc. Ypač neramina, kad gamintojai ir prekybininkai jau dabar signalizuoja apie kitąmet didėjančios produkcijos sąnaudas, kurias jie pasirengę perkelti ant vartotojų pečių.
Neramina būtiniausių prekių ir paslaugų (maistas, transportas) kainų brangimas, didelį neigiamą poveikį perkamajai galiai turės pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šilumai atsisakymas. Tai ypač skaudu socialiai pažeidžiamoms grupėms – mažas pajamas gaunantiems dirbantiems, vienišiems tėvams, vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams.
Dar labiau neramina tai, kad kai kurios numatytos biudžeto priemonės gali dar labiau apsunkinti šių žmonių padėtį.Kviečiame atkreipti dėmesį į degalų akcizų didinimą. Pagal Finansų ministerijos siūlymą, dyzelino akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 euro iki 553,6 euro už 1000 litrų. Benzino akcizas kils nuo 513 iki 562 eurų už 1000 litrų, arba apie 9,6 proc. Dėl šių pokyčių skaičiuojama, kad dyzelino litras pabrangtų maždaug 4 centais, benzino – apie 6 centais.
Degalų akcizai nėra vien tik fiskalinis klausimas. Degalų kainos tiesiogiai veikia tiek gyventojų mobilumą, tiek prekių ir paslaugų kainas. Brangesni degalai reiškia pabrangusį transportą, maistą ir pragyvenimą. Beatodairiškas degalų brangimas labiausiai palies tuos, kurie ir taip mažiausiai pajėgūs prisitaikyti prie kainų šuolių – provincijos gyventojus, žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, šeimas, kurios jau dabar kiekvieną mėnesį skaičiuoja kiekvieną eurą.
Beje atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės programoje buvo įrašyta nuostata „stabdyti dyzelino akcizo augimą“ nuo kitų metų. Deja, Finansų ministerijos parengtame biudžeto projekte nebuvo į tai atsižvelgta. Tokia politikų elgsena nekuria pasitikėjimo tarp valdžios ir gyventojų bei didina visuomenės nusivylimą valstybe.
Profesinės sąjungos visada buvo darbo žmonių balsas, todėl raginame Jus atkreipti dėmesį į augančių degalų kainų klausimą ir įsitraukti į diskusijas dėl biudžeto projekto svarstymo. Degalų akcizo klausimas – tai tik vienas pavyzdys, kaip sprendimai, priimami be socialinės atsakomybės, gali tapti papildoma našta žmonėms, kuriems šiandien labiausiai reikia pagalbos.
Raštas išsiųstas 2025-11-03d. Ministrei Pirmininkei, kurį pasirašė LPS ,,Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė