2025 m. lapkričio 18 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Ričardas Garuolis ir Jovita Pretzsch, generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, tarybos nariai Bronius Bučelis ir Mindaugas Balsys, teisininkas ir UAB „Grinda“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Artūras Macijauskas.
Trišalės tarybos posėdžio pradžioje dalyvius pasveikino naujas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius, kuris pažadėjo priimant Seime naujus įstatymus įsiklausyti į visų pusių nuomones ir atsakė į klausimus.
Po to buvo išklausytas Socialinių reikalų ir darbo Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovės Vitos Baliukevičienės pranešimas apie Europos Sąjungos (ES) valstybių patirtį taikant suminę darbo laiko apskaitą., kuris buvo parengtas vykdant Trišalės tarybos prašymą.
Ji atskleidė, kad buvo išsiųsti paklausimai į visas 26 ES valstybes, o atsakymus gavo tik iš 12 valstybių. Pranešėja negalėjo atsakyti ar likusiose valstybėse suminė darbo laiko apskaita yra netaikoma ar tiesiog atsakingų institucijų atstovai nesivargino atsakyti.
Lietuvoje suminės darbo laiko apskaitos taikymo laikotarpis yra apribotas trimis mėnesiais. Kitose valstybėse jis gali skirtis, bet negali būti ilgesnis nei keturi mėnesiai, nes tai draudžia ES direktyva, nebent kolektyvinėse sutartyse suderama kitaip. Vienose ES valstybėse suminė darbo laiko apskaitos taikymas apribojamas tam tikruose ūkio sektoriuose, kituose -ne. Dalyje atsakymus pateikusiose šalyse net taikant suminę darbo laiko apskaitą numatytas papildomas apmokėjimas už viršvalandžius.
V. Baliukevičienė atkreipė dėmesį, kad vertinant kitų šalių patirtį būtina matyti ne vieną klausimą, bet visą visumą, nes darbo santykius reglamentuojantys įstatymai buvo priimti derybų keliu, nusileidžiant vienais klausimais, kad būtų priimti svarbesni pakeitimai. Visą pristatymą žiūrėti po straipsniu.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovai atsakė, kad Lietuvoje kaip ir kitose ES valstybėse nevykdoma apskaita kiek darbuotojų dirba, taikant suminę darbo laiko apskaitą, tačiau sprendžiant pagal darbo ginčų komisijose svarstomą pažeidimų kiekį, apie ketvirtadalis visų Lietuvos darbuotojų dirba, taikant šią apskaitą.
Darbdavių atstovai įtikinėjo, kad Lietuvoje esantis suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimas yra puikus. Anot jų, darbdavių pažeidimai, ją taikant, tėra pavieniai atvejai, todėl užtenka, kad darbdaviams būtų rengiama daugiau mokymų kaip teisingai ją taikyti.
Profesinių sąjungų atstovai atskleidė, kad gauna daug skundų iš savo narių, kurie dėl suminės darbo laiko apskaitos uždirba mažiau, nors dirba tiek pat kaip ir darbuotojai, kuriems suminė darbo laiko apskaita netaikoma, ir ragino jos taikymą riboti. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra pateikusi Vyriausybei pasiūlymą panaikinti suminę darbo laiko apskaitą, paliekant ją tik nepertraukiamoje gamyboje.
Skaityti čia: Kreipimasis į Ministrę Pirmininkę I. Ruginienę – LPS „Solidarumas”
Kadangi suminės darbo laiko apskaitos taikymo pataisos bus svarstomos Seimo pavasario sesijoje K. Krupavičienė pasiūlė šiuo klausimu toliau diskutuoti, kad būtų priimtas geriausias sprendimas.
Po to buvo svarstomas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas keisti Darbo kodekso 60 straipsnį, kuris leidžia atleisti iš darbo darbuotoją dėl jo pablogėjusios sveikatos. K. Krupavičienė atskleidė, kad profesinę sąjungą pasiekia vis daugiau darbuotojų skundų apie jų atleidimą iš darbo dėl pablogėjusios sveikatos, kurią nustato darbdavių pasamdyti sveikatos priežiūros įstaigų specialistai.
Dažnai taip valstybinių ir savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovai atsikrato aktyvių profesinių sąjungų narių arba darbuotojų, į kurių vietas jie nori įdarbinti savo giminaičius, draugus ar bendrapartiečius. Vieni darbuotojai tokiais atvejais kreipiasi į savo gydymo įstaigas ir gauna paraišką, kad tinka dirbti, kiti nežino kaip toliau elgtis ir išeina iš darbo. A. Macijauskas papasakojo, kaip vienas UAB „Grinda“ darbuotojas buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos likus tik dviems mėnesiams iki pensijos.
K. Krupavičienė piktinosi, kad darbuotojui atleistam iš darbo dėl sveikatos yra daug sunkiau įsidarbinti, o jie neturi galimybės gauti papildomas išmokas, kokias Darbo kodeksas numato darbuotojams, kurie pagal Darbo kodekso 57 straipsnį netenka darbo „be kaltės“, kai įmonė bankrutuoja ir panašiai.
Ji siūlė ištaisyti šią įstatymų spragą ir suvienodinti šių dviejų darbuotojų grupių teises bei į Darbo kodeksą įrašyti, kad darbdavys privalo apie tokio darbuotojo atleidimą informuoti profesinę sąjungą, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimams meluojant, kad kito darbo nėra. Daugiau skaityti čia.
Darbdavių atstovai buvo linkę pritarti, jei tokiais atvejais išmokas darbuotojui mokėtų ne darbdavys, kuriam dirbdamas darbuotojas tikėtina neteko sveikatos, o valstybė iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Sutarta, kad šie Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymai bus svarstomi kartu su kitomis Ilgalaikių išmokų įstatymo ir Darbo kodekso pataisomis.
Trišalė taryba atsisakė įtraukti į dienotvarkę K. Krupavičienės pasiūlymą aptarti klausimą dėl privalomo ES prieglobsčio prašytojų priėmimo Lietuvoje, kuomet valstybės turės juos priimti arba mokėti papildomus mokesčius.
Vieni teigė, kad tai yra Vidaus reikalų ministerijos klausimas, kurį ji jau baigia svarstyti, kiti sakė, kad Lietuva turės priimti tik 150 prašytojų, treti sakė, kad tie pabėgėliai tuoj vėl pabėgs iš Lietuvos gyventi į turtingesnes ES valstybes, o ketvirti tvirtino, kad Lietuvoje algos jau yra geros užsieniečiams ir yra darbdavių, kurie jau laukia jų, kad įdarbintų.
Darbdavių atstovams pasiūlius sutarta iki valstybės biudžeto priėmimo Seime lapkričio 27 d. surengti neeilinį Trišalės tarybos posėdį aptarti neįgaliųjų finansavimo klausimą, o eilinį Trišalės tarybos posėdį – gruodžio 16 d.
Visą posėdį žiūrėti čia