Yra dvi švietimo darbuotojams svarbios kolektyvinės sutartys: Nacionalinė kolektyvinė sutartis ir Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kurios suteikia daugiau aiškumo, daugiau saugumo ir daugiau realių svertų kasdieniniame darbe.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai turi daugiau nei vieną apsaugos lygį.
- Taikoma darbuotojui palankesnė nuostata.
Galiojant Nacionalinei ir Švietimo šakos kolektyvinei sutartims, narys gali remtis ta sutartimi, kuri konkrečioje situacijoje suteikia daugiau teisių. - Aiškiai apibrėžtas nekontaktinis darbas ikimokykliniame ugdyme.
Švietimo šakos kolektyvinė sutartis pirmą kartą įvardija, kokioms profesinėms veikloms skiriamos 6 nekontaktinės valandos, taip apsaugodama nuo perteklinių pavedimų ir kontrolės. - Daugiau aiškumo kasdienėje darbo organizavimo praktikoje.
Kolektyvinės sutartys riboja darbdavio interpretacijas ir suteikia aiškias taisykles dėl darbo krūvio, veiklų ir atsakomybių. - Profesinė sąjunga tampa privalomu proceso dalyviu.
Nacionalinė kolektyvinė sutartis užtikrina, kad profesinė sąjunga būtų įtraukta į tarnybinius tyrimus, konfliktines situacijas ir konsultacijas su darbdaviu. - Apsauga nuo psichologinio spaudimo ir formalių „pokalbių“.
Nustatytos procedūros dėl psichologinio smurto, priekabiavimo ir diskriminacijos neleidžia tokių situacijų spręsti neoficialiai ar vilkinti. - Stipresnė pozicija atleidimo atveju.
Profesinė sąjunga gali derėtis dėl atleidimo pasekmių švelninimo ir papildomų garantijų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. - Didesnė profesinės sąjungos įtaka sprendimams įstaigoje.
Profesinė sąjunga turi informavimo ir konsultavimo teises, prilygintas darbo tarybai, o kai kuriais atvejais gali perimti jos funkcijas. - Keičiasi galios balansas darbo vietoje.
Sprendimai dėl darbo organizavimo, vertinimo ar pokyčių vis dažniau priimami dialogo, o ne vienašališkų nurodymų būdu.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė