Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Lukas Čapas atsako į darbuotojams svarbius klausimus.
KLAUSIMAS: Dirbu dviejose mokyklose: vakarinėje suaugusiųjų gimnazijoje (esu Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas” narė) ir dieninėje mokykloje, kurioje nesu ten veikiančios kitos profesinės sąjungos nare. Ar galiu abiejose mokyklose paimti dienos sveikatai gerinti? Galima įstoti į antrąją profesinė sąjungą?
ATSAKYMAS: Galiojantis 2026-2028 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) 9 punktas: ,,Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys, pasireiškus negalavimui ar suplanuotam vizitui į gydymo įstaigą, turi teisę, informavęs darbdavį, gauti iki 5 darbo dienų einamaisiais kalendoriniais metais sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Jeigu profesinės sąjungos nario darbo, valstybės tarnybos, vidaus tarnybos santykiai pasibaigia galiojant Sutarčiai vienoje iš įstaigų, įmonių ir organizacijų, nurodytų Sutarties l ir 2 prieduose, o jis yra išnaudojęs šias dienas sveikatai gerinti, šios dienos kitoje darbovietėje tais metais daugiau profesinės sąjungos nariui nesuteikiamos.“
Visų pirma, ne visoms profesinėms sąjungoms yra taikoma NKS, nes ne visi profesinių sąjungų centrai yra šios sutarties šalys. Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ nariams NKS garantijos yra taikomos, nes ši profesinė sąjunga yra Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ kolektyvinis narys, dėl Vilniaus švietimo profesinės sąjungos duomenų neturime ir nerenkame.
Kaip matyti iš NKS 9 punkto, jeigu darbo santykiai pasibaigia vienoje darbovietėje ir narys jau yra išnaudojęs dienas sveikatai gerinti, kitoje darbovietėje tais pačiais metais atostogos nėra suteikiamos. Analogiška situacija turėtų būti taikoma dirbant keliose įstaigose ir vienu metu jose norit pasinaudoti sveikatinimosi dienomis – tokiu atveju yra galimas piktnaudžiavimas sutarties garantijomis, todėl, mano nuomone, sveikatinimosi dienos negali būti dvigubinamos.
Dėl dvigubos narystės – įstatymai nedraudžia vienu metu būti daugiau nei vienos profesinės sąjungos nariu. Priešingai, praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai darbuotojai renkasi kelias ar daugiau profesinių sąjungų.
KLAUSIMAS: Ar gali darbdavys atleisti iš darbo darbuotoją, kuriam likus 3 metams iki pensijos, jeigu dėl amžiaus negali sparčiai atlikti paskirtų užduočių (beje jos būna perteklinės. )Pareigybė-socialinė pedagogė)?
ATSAKYMAS: Darbdavys neturi išimtinės teisės atleisti darbuotojo iš darbo tik dėl to, jog jis yra sulaukęs pensinio amžiaus. Tokia situacija reikštų diskriminaciją dėl darbuotojo amžiaus DK 26 str. prasme. Šiai situacijai įstatymų leidėjas yra numatęs kelis saugiklius:
1. Pensijos amžiaus aspektas. DK 56 str. – darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dirbdamas pas tą darbdavį.
Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
2. Perteklinės funkcijos aspektas. DK 57 str. – darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:
1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
Pirmenybės teisę likti darbe turi šie darbuotojai:
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių dirbdami to darbdavio įmonėje;
4) kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai.
Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Todėl net jeigu ir tiesiogiai DK 57 str. neapsaugo darbuotojo, sulaukusio pensinio amžiaus, nuo atleidimo, tačiau aiškiai numato kriterijus, kuriais remiantis toks darbuotojas turi pirmenybės teisę išlikti darbe.
KLAUSIMAS: Turiu klausimą dėl mamadienių: ar teisėtai jie suteikiami tik per mokinių atostogas?
ATSAKYMAS: Mamadienių suteikimas yra bendras darbdavio ir darbuotojo susitarimo klausimas.
Asmenine nuomone, jų suteikimas tik mokinių atostogų metu yra neteisingas, kadangi ir pačios mokinių atostogos nevyksta kiekvieną mėnesį, o darbuotojui neišnaudojus mamadienių, jie tiesiog pranyksta. Mamadieniai nesisumuoja ir nepersikelia į kitus laikotarpius.
Galimi keli sprendimo būdai:
1. Jeigu teikiamas prašymas, motyvuojant šeiminiais įsipareigojimais (DK 28 str. kontekste) ir darbdavys nenurodo motyvuotų priežasčių arba darbuotojui atrodo, jog jos yra nemotyvuotos, tokią atostogų suteikimo tvarką galima skųsti individualaus darbo ginčo tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Darbdavys privalo gerbti darbuotojo šeiminius įsipareigojimus ir praktikoje tikrai dažnai gali pasitaikyti, jog darbuotojui reikia būtent kažkurios konkrečios dienos, o darbdavys laukia mokinių atostogų. Teikiant prašymą darbdaviui dėl mamadienių suteikimo ir turint tam rimtą priežastį, ją reikia motyvuoti.
2. Jeigu matomas tendencingumas, jog darbdavys vienam arba visam kolektyvui suteikia mamadienius tik per mokinių atostogas, galima teikti anoniminį arba asmeninį skundą VDI, tokiu būdu darbo ginčas nebūtų inicijuojamas, tačiau VDI atliktų tyrimą dėl mamadienių suteikimo tvarkos ir darbdavio galimo tendencingumo.