2026 m. gegužės 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, dalyvaujant ieškovės Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos atstovei Natalijai Jasinskienei, atsakovei Gretai Jankauskei, jos atstovės Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovams Oksanai Strazdei, Valentinui Gavrilovui, atstovės Greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Jolantai Keburienei, atmetė GMP tarnybos ieškinį panaikinti Darbo ginčų komisijos 2025 m. birželio 4 d. sprendimą sumokėti darbuotojai G. Jankauskei nesumokėtą 215,00 Kalėdinę premiją už 2024 metus ir 966,66 Eur už operatyvumo rodiklių įvykdymą.
2025 m. pradžioje G. Jankauskė atsitiktinai iš savo kolegų sužinojo, kad šie gavo Kalėdines premijas.
Pagalvojusi, kad čia įsivėlė kažkokia klaida, ji dėl to kreipėsi į Vilniaus GMP tarnybos filialo vadovybę.
Tačiau kaip ji nustebo, kai gavo atsakymą, kad jai nebus mokama nei Kalėdinė, nei premija už operatyvumą, nes per metus yra padariusi daug pažeidimų, apie kuriuos G. Jankauskė iki tol nieko nebuvo pranešta.
G. Jankauskaitei buvo nurodytas pažeidimas, padarytas, kuomet 2024 m. balandžio 27 d. buvo teikiama pagalba pacientui, kuris buvo galimai pavartojęs narkotikų, todėl buvo labai agresyvus, keikėsi, nesileido apžiūrimas ir buvo vežamas į Vilnių, nes Ukmergėje nebuvo toksikologo.
Su policijos pareigūnų pagalba pacientas buvo paguldytas į automobilį, o dėl savo agresyvaus elgesio policininkų pririštas. Visos kelionės metu G. Jankauskė laikė paciento ranką, kad tinkamai laikytųsi kateteris.
Tačiau važiuojant įvyko susidūrimas su ant kelio išbėgusiu elniu. Vienam kolegai buvo sutrenkta ranka. Pacientas toliau svaidėsi keiksmais ir kaltino, kad jam šalta.
Maža to, belaukiant tralo, G. Jankauskei sėdint sudaužytame GMP automobilyje į jį trenkėsi kitas automobilis.
Dėl šių įvykių patirto didelio streso ji nebegalėjo pilnai užpildyti paciento, kuris atsisakė pateikti savo duomenis, kortelės ir atidavė ją naujai atvykusiai GMP brigadai tokią, kokią spėjo užpildyti, kai važiuodama viena ranka laikė paciento ranką, kad ši nejudėtų, o kita ranka ją pildė.
Po to sekusio tyrimo ji atsakė į visus klausimus, o paklausus ar tai kažkaip susiję su teisminiais reikalais, jai buvo atsakyta, kad tai nėra teisminis dalykas, o tiesiog norima išsiaiškinti aplinkybes.
Tačiau pradėjus G. Jankauskei kelti klausimą dėl Kalėdinės premijos išaiškėjo, kad premijos ji negaus, nes šio įvykio metu netinkamai užpildė paciento kortelę, padarė pažeidimus, jai skirtas jai žodinis įspėjimas, apie kuriuos G. Jankauskei iki tol nebuvo nei girdėjusi nei jai buvo apie pranešta raštu!
Kai G. Jankauskė kreipėsi dėl to į Darbo ginčų komisiją, sužinojo dar vieną naujieną. Pasirodo, kad premija yra neskiriama, nes, vadovybės teigimu, G. Jankauskė yra darbe padariusi septynias klaidas, apie kurias jai irgi iki tol nebuvo pranešta!
Greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė J. Keburienė atkreipė teismo dėmesį, kad greitosios medicinos pagalbos teikimo klaidos ir paciento kortelės pildymo klaidos nėra tas pats.
Be to, GMP darbuotojui dirbant visu etatu tenka turėti šešis budėjimus, o per parą vidutiniškai užpildoma 10 kortelių, todėl pildant pacientų korteles septynios klaidos per metus yra labai mažas skaičius.
Ji pažymėjo, kad mato, jo G. Jankauskė yra dažniau tikrinama, nei kiti Vilniaus GMP filialo darbuotojai.
J. Keburienė nurodė, kad pas minėtą pacientą G. Jankauskė atvyko su trečia GMP brigada, nes prieš tai dvi buvusios, atsisakė pacientą vežti ir nedarė jokių tyrimų, tačiau šių GMP brigados darbuotojų atžvilgiu, nebuvo daroma nei jokių tyrimų, nei prašoma rašyti pasiaiškinimus.
Ji pažymėjo, kad po šio mirtimi galėjusio pasibaigti susidūrimo su elniu, kurio metu G. Jankauskė pati nukentėjo, Vilniaus GMP filialo vadovybė nepasiteiravo kaip ši jaučiasi ar jai nereikia kokios nors pagalbos, kad ir tinkamai užpildant kortelę, o vietoj to dėl minėto įvykio nusprendė nemokėti Kalėdinės premijos!
Teisininkas V. Gavrilovas pastebėjo, kad tik rugsėjį Vilniaus GMP filialo vadovybė pateikė taip vadinamą G. Jankauskės kortelės klaidų sąrašą. Akivaizdu, kad dokumentas buvo surašytas jau vykstant teismo procesui, jo nebuvo priimant sprendimą dėl premijų ir priedų mokėjimo ir apskritai kyla daugybė klausimų dėl ten nurodytų aplinkybių tikrumo, nes G. Jankauskės neprašė pateikti savo paaiškinimų.
Iš visų byloje esančių dokumentų ir pačios atsakovės darbo pareigybės aprašymo matyti, kad kortelių pildymo klaidos yra dažnai pasitaikantis dalykas. Pareigybės aprašyme nurodyta, kad darbuotojas privalo laiku tikslinti ir taisyti klaidas pastebėtas medicinos audito, kas ir buvo daroma. Kad tai buvo daroma, matyti iš pačios ieškovės pateikto kortelės pildymo išrašo programos, kur matosi tam tikri netikslumai, kurie buvo pašalinti. Nėra įrodymų, kad G. Jankauskė būtų piktybinė pažeidėja.
Kalbant apie jai neišmokėtą 2025 m. priedą už operatyvumą buvo atskleista, kad yra nustatyta tvarka, kur aiškiai nurodyta kokius rodiklius pasiekiantiems darbuotojams mokamas priedas – laiku atvykta į iškvietimus, laiku sureaguota. Šioje byloje nepateikta jokių įrodymų, kad G. Jankauskė būtų nepasiekusi šių rodiklių.
Šis priedas gali būti darbuotojui nemokamas už drausmės pažeidimą ir pakartinai daromas klaidas, bet dėl jų padarymo teismui nebuvo pateikti įrodymai.
Teismas atmetė Vilniaus GMP filialo ieškinį panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo reikalaujama G. Jankauskei sumokėti Kalėdinę premiją ir 2025 m. priedą už operatyvumą.
Komentuodama teismo sprendimą bylą vedusi teisininkė O. Strazdė sakė: „Po beveik metus trukusio proceso civilinėje byloje profesinės sąjungos pozicija buvo apginta, o mūsų pateikti argumentai bei įrodyti faktai pasitvirtino teisme.
Ši byla svarbi ne tik konkretaus darbuotojo atžvilgiu, bet ir platesne prasme –ji aiškiai parodė ribas, kurių darbdavys negali peržengti spręsdamas darbuotojų darbo užmokesčio, premijų ir priedų klausimus.
Teisme buvo patvirtinta mūsų argumentacija, kad:
darbdavys negali darbo užmokesčio dalių nemokėjimo grįsti vien vadinamaisiais „žodiniais įspėjimais“, kurie nėra Darbo kodekse numatyta drausminė atsakomybė ir neturi savarankiškos teisinės galios;
darbdavys privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia premijų ar priedų neskyrimą, o ne remtis abstrakčiais teiginiais apie tariamas klaidas ar vidaus auditų vertinimus;
darbuotojas turi būti tinkamai, aiškiai ir savalaikiai informuotas apie jam taikomas finansines pasekmes, vertinimo kriterijus bei galimus pažeidimus;
profesinė sąjunga turi teisę būti informuojama ir įtraukiama į procesus, kai sprendžiami darbuotojo interesai, susiję su darbo užmokesčiu ar tariamais darbo pareigų pažeidimais;
darbdavys negali retrospektyviai keisti ar savaip interpretuoti savo paties nustatytų taisyklių, pvz., sumuoti visų metų tariamų klaidų, kai vidaus tvarka numato ketvirtinį vertinimą;
vidaus auditai, neformalūs vertinimai ar neaiškios „praktikos“ negali pakeisti Darbo kodekso reikalavimų, procedūrų ir darbuotojų garantijų.
Byloje taip pat buvo įrodyta, kad:
darbuotoja ir jos profesinė sąjunga nebuvo tinkamai informuotos apie priimtus sprendimus;
nebuvo laikytasi skaidrumo principų;
darbuotojai nebuvo suteikta reali galimybė apsiginti ar pateikti paaiškinimus;
darbdavys nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių premijos ir priedo nemokėjimą.
Šis sprendimas yra reikšmingas precedentas profesinei sąjungai ir darbuotojų atstovavimui apskritai, nes jis sustiprina principą, kad darbo užmokesčio klausimai negali būti sprendžiami remiantis neformaliais mechanizmais, neaiškiomis praktikomis ar vienašališku administraciniu vertinimu, apeinant įstatymo nustatytas procedūras bei socialinį dialogą“.
J. Keburienė taip pat džiaugėsi teismo sprendimu: „Gauname savo narių skundus, kad ir jiems dažnai be jokio pagrindo nemokami priedai ir premijos už gerą darbą. Tikiuosi ši byla padės įvesti tvarką kai kuriuose GMP tarnybos padaliniuose, o darbuotojus paskatins drąsiau ginti savo teises į teisingą savo darbo apmokėjimą.“
Vieno mėnesio laikotarpiu šį sprendimą galima apskųsti. Visą bylą skaityti čia.