2026 m. birželio 16 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė savo metinį pranešimą, kuriame įvertino svarbiausias Lietuvos problemas ir pateikė būdus joms spręsti. Šiame pranešime nuskambėjo ir profesinėms sąjungoms svarbūs klausimai.
Prezidentas atkreipė dėmesį į švietimo problemas, sakydamas: „Lietuvos laukia iššūkis dar greičiau žengti į priekį, daugiau dėmesio skirti švietimui. Šiame kelyje mums neabejotinai padės dirbtinio intelekto sprendimų taikymas. Kita vertus, niekas nepakeis esminio mokytojų vaidmens, jų iniciatyvos ir emocinio ryšio su vaikais.
Siekdamas stiprinti Lietuvos švietimo sistemą, inicijavau diskusijas apie Mokytojų rūmų, pedagogų profesinės savivaldos institucijos, steigimą. Taip pat pasisakau už vidurinio ugdymo pertvarką. Metas nustoti visą ugdymo procesą orientuoti vien į pasirengimą egzaminams. Labai daug kalbėdami apie juos, pamirštame, kad svarbiausia – ugdymo kokybė. Mūsų vaikai turi būti rengiami ne egzaminams, o savarankiškam gyvenimui!
Turime išlaisvinti tiek mokytojus, tiek mokinius, kad jie kartu galėtų siekti geriausių įmanomų rezultatų. Švietimas turi praplėsti horizontą, užuot jį dar labiau apribojęs tiems, kas turi prastesnes startines pozicijas.
Lietuvos aukštasis mokslas šiandien yra esminė jungtis, užtikrinanti inovacijų sklaidą bei pritaikymą visuomenėje ir ekonomikoje. Pirmai progai pasitaikius, turime kilti ant technologinės transformacijos bangos ir ją pasikinkyti Lietuvos – mūsų visų – naudai.
Tikrasis iššūkis bus suderinti naujas svaiginamas galimybes su priemonėmis rizikai mažinti. Turime visai nedaug laiko, iki didžiulės permainos užgrius visus Lietuvos ūkio sektorius. Jei nebūsime atsargūs, daugelis jų gali būti išrauti su šaknimis, sukeldami masinio nedarbo problemą. Bet jei pernelyg ilgai mindžikuosime, negalėdami apsispręsti, rizikuosime atsidurti istorijos šalikelėje, niekam neįdomūs ir nereikalingi”.
G. Nausėdas paragino remti šeimas, auginančias vaikus ir pažymėjo:„Mums reikalingos tikslinės mokesčių lengvatos šeimoms su vaikais ir efektyvi apsirūpinimo būstu strategija, kuri sudarytų palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms kurtis ne vien neregėtai išbrangusiame Vilniuje, bet ir regionuose. Būtinos taip pat ir visą Lietuvą apimančios regionų gyvybingumo skatinimo bei viešųjų paslaugų užtikrinimo priemonės.
Suprasdamas tai, inicijavau papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį šeimoms su vaikais, kuris turi įsigalioti jau kitais metais. Taip pat siūlau Seimui svarstyti pasiūlymus dėl terminuoto nulinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo gimus antram ir trečiam vaikui ir dėl pelno mokesčio paskatų darbdaviams įdarbinant asmenis, turinčius du ir daugiau vaikų”.
Buvo atkreiptas dėmesys į sveikatos apsaugą.
„Galiausiai, siūlau sutarti dėl bazinių sveikatos paslaugų tikslinio finansavimo regionuose, siekiant išsaugoti būtiniausias viešąsias paslaugas šeimoms su vaikais.
2025 m. pabaigoje Seimas žengė svarbų žingsnį, priėmęs Sveikatos draudimo įstatymą, kuriuo įtvirtintas ilgametis sveikatos apsaugos finansavimo didinimo planas iki 2032 metų. Todėl tokie procesai kaip „tęstinis sveikatos tinklo optimizavimas“ ar „paskata už stacionaro skyrių uždarymą“ turi eiti į antrą planą, o dar geriau – praeitin. Ypač, kai kalbame apie vaikų ligų skyrius ir jų išlaikymo poreikius. Ypač, kai kalbame apie šalies regionus”,- sakė G. Nausėda.
Jis siūlė mažinti socialinę nelygybę ir pažymėjo:„Darbų netrūksta ir kitose socialinės politikos srityse. Prie Lietuvos žmonių gerovės augimo prisidės didesnės socialinės išmokos, didesni biudžetininkų atlyginimai ir pensijų augimas. Tam, kad senjorų skurdo būtų dar mažiau, pasiūliau tobulinti papildomo pensijų indeksavimo mechanizmą”.
Prezidentas palaikė II pensijų pakopos reformą.
„Daug diskusijų šiemet sukėlė antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Teigiamai vertinu atsiradusią didesnę laisvę pensiją kaupiantiems žmonėms. Vis dėlto didelis asmenų, nusprendusių pasitraukti iš sistemos, skaičius rodo, kad šiuo metu sistema nėra patraukli. Teisingas kelias – toliau galvoti, kaip patobulinti antrąją pensijų pakopą, skatinti žmones daugiau savarankiškai kaupti pensijai ir investuoti”,- sakė jis.
Kalbant apie regionų atskirtį Prezidentas prisipažino: „Dideles viltis sieju su atnaujintu konstituciniu įstatymu dėl fiskalinės drausmės. Jis leis savivaldybėms daugiau investuoti, skolinantis iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Ne tik regionų gyventojams, bet ir verslo plėtrai bei kariniam mobilumui reikalinga gera Lietuvos kelių būklė. Todėl džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mano Kelių įstatymo pakeitimo iniciatyvai, kuri leis šioje srityje plačiau taikyti viešosios ir privačios partnerystės”.
Lietuvos Prezidentas paragino griežtinti darbo leidimų išdavimo Lietuvoje tvarką užsieniečiams iš trečiųjų šalių.
„Kad ir kas nutiktų, Lietuva turi išlikti lietuviška. Todėl pasisakau už griežtesnę migracijos politiką ir laikino darbo leidimų sistemą. Taip pat kviečiu dar labiau skatinti grįžtamąją migraciją, plėtojant lituanistinį švietimą užsienyje, sudarant geresnes sąlygas sugrįžti jaunoms šeimoms su vaikais”- pareiškė Lietuvos Prezidentas.
Visą pranešimą skaityti čia