2026 m. liepos 14 d. Lietuvos profesinė sąjungą „Solidarumas“ gavo atsakymą iš Lietuvos Finansų ministerijos „Dėl Tarptautinės darbo dienos reikalavimų“, kurį profesinė sąjunga išsiuntė Gegužės 1-osios proga. Skaityti čia Gegužės 1- osios mitingo reikalavimai Lietuvos valdžiai – LPS „Solidarumas”
Atsakymą parengė Finansų ministerijos Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vyr. specialistė Živilė Kvedytė ir Valstybės ir savivaldybių biudžeto skyriaus vyr. specialistė Ligita Brukštuvienė.
Sprendžiant iš buvusio Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno vadovaujamos ministerijos darbuotojų atsakymo, susidaro įspūdis, kad Lietuvos darbuotojų atlyginimų didinimas yra blogis, nes „viešojo sektoriaus darbo užmokesčio susiejimas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu galėtų sukurti savaiminį išlaidų augimo mechanizmą, kai didėjantis viešojo sektoriaus darbo užmokestis prisidėtų prie vidutinio darbo užmokesčio augimo, kuris vėliau vėl taptų pagrindu naujam automatiniam darbo užmokesčio didinimui“!
Be to, anot ministerijos darbuotojų, „vienodas automatinis indeksavimas pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nebūtų pakankamai tikslus instrumentas ir neleistų lėšų nukreipti į tas sritis, kuriose poreikis yra didžiausias“.
Taigi, panašu, kad Finansų ministerija palaiko dabartinę tvarką, kai ministrai, skirsto lėšas, vadovaudamiesi savo subjektyvia nuomone.
Kaip pasityčiojimas iš darbuotojų skamba Finansų ministerijos atsakymas, kad „tikslinga išlaikyti galiojantį pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo modelį, pagal kurį sprendimai dėl darbo užmokesčio priimami kompleksiškai – atsižvelgiant į infliaciją, minimaliosios mėnesinės algos dydį, darbo rinkos pokyčius, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio tendencijas ir valstybės biudžeto galimybes. Toks modelis leidžia derinti viešojo sektoriaus darbuotojų lūkesčius su atsakingu ir tvariu valstybės finansų planavimu“.
Nors per pastaruosius trejus metus infliacija augo, vidutinis šalies darbo užmokestis kiekvienais metais didėjo 8.5-12 proc., minimali alga – 10-15 proc., biudžeto pajamos kiekvienais metais paaugdavo dar apie 1,5 mlrd. eurų, o viešajame sektoriuje nuolatos trūksta darbuotojų, bazinės pareiginės algos dydis per tą laiką buvo beveik nedidintas!
Tai rodo, kad Finansų ministerija visiškai neatsižvelgia į savo išvardintus bazinės pareiginės algos didinimo kriterijus, ir klaidina, kai derantis dėl Nacionalinės kolektyvinės ir šakos kolektyvinių sutarčių derybininkams praneša, kad pinigų darbuotojų atlyginimams didinti nėra.
Nors Europos komisija Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija savo rekomendacijose Lietuvai ragina ją didinti mokesčius ir jų progresyvumą, Finansų ministerijos nuomone, dabartinis mokesčių progresyvumas yra pakankamas ir nekeistinas, o „įvertinus tai, kad minėtos didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą užtikrinančios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos įsigaliojo ir 2026 m. sausio 1 d., šiuo metu dėmesys skiriamas tinkamam šių nuostatų įgyvendinimui“.
Į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ raginimą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), Finansų ministerija atsakė, kad „šis klausimas svarstytinas, rengiant 2027 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir vertinant biudžeto galimybes“.
Dėl profesinės sąjungos raginimo „stiprinti socialinių partnerių organizacijas, sudarant realias galimybes pasinaudoti 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM)“, ministerija atsakė, kad „2025 m. tokią paramą skyrusių gyventojų skaičius išaugo iki 59 tūkst., o paramos suma viršijo 2,5 mln. eurų“.
Visą Finansų ministerijos atsakymą skaityti žemiau.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“
pirmininkei Kristinai Krupavičienei
Susipažinti
Vyriausybės kanceliarijai
Prezidento kanceliarijai
Seimo kanceliarijai
DĖL LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ KELIAMŲ
TARPTAUTINĖS DARBO DIENOS REIKALAVIMŲ
Finansų ministerija, susipažinusi su Vyriausybės kanceliarijos 2026 m. gegužės 8 d. persiųstu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ raštu Nr. 10–77, kuriame, be kita ko, keliami reikalavimai dėl profesinių sąjungų vadovų apsaugos stiprinimo, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų susiejimo su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, 0,6 proc. gyventojų
pajamų mokesčio dalies taikymo, mokesčių sistemos progresyvumo didinimo ir kt., pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl minėtų reikalavimų.
Dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo susiejimo su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo įstatymą pareiginės algos bazinis dydis kiekvienais metais nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje arba jos pakeitime, įvertinus praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją, einamaisiais metais taikomą minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitus ekonominius, socialinius bei darbo rinkos veiksnius, turinčius įtakos viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui.
Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas bazinis dydis tvirtinamas atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.
Taigi, galiojantis reguliavimas jau sudaro galimybes kasmet peržiūrėti pareiginės algos bazinį dydį vertinant įvairius veiksnius.
Pabrėžtina, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio susiejimas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu galėtų sukurti savaiminį išlaidų augimo mechanizmą, kai didėjantis viešojo sektoriaus darbo užmokestis prisidėtų prie vidutinio darbo užmokesčio augimo, kuris vėliau vėl taptų pagrindu naujam automatiniam darbo užmokesčio didinimui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio problemos skirtingose srityse nėra vienodos. Todėl vienodas automatinis indeksavimas pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nebūtų pakankamai tikslus instrumentas ir neleistų lėšų nukreipti į tas sritis, kuriose poreikis yra didžiausias.
Atsižvelgiant į tai, Finansų ministerijos nuomone, tikslinga išlaikyti galiojantį pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo modelį, pagal kurį sprendimai dėl darbo užmokesčio priimami kompleksiškai – atsižvelgiant į infliaciją, minimaliosios mėnesinės algos dydį, darbo rinkos pokyčius, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio tendencijas ir valstybės biudžeto galimybes.
Toks modelis leidžia derinti viešojo sektoriaus darbuotojų lūkesčius su atsakingu ir tvariu valstybės finansų planavimu.
Dėl su gyventojų pajamų mokesčiu susijusių reikalavimų
Pažymėtina, kad nuosekliai siekiant efektyvesnės, skaidresnės, socialiai teisingesnės mokesčių sistemos, 2025 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įvairių mokesčių įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nustatytas didesnis aukštesnių pajamų, nepriklausomai nuo jų rūšies, apmokestinimo progresyvumas: numatyta taikyti didesnius gyventojų pajamų mokesčio tarifus aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims, atsižvelgiant ne į atskiras pajamų rūšis, o į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą (išskyrus dividendus, socialines išmokas ir kitas įstatyme nustatytas išimtis).
Tačiau kalbant apie mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, jų atžvilgiu išlaikyti taikomi lengvatiniai režimai (nunykstantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) su darbo santykiais susijusioms pajamoms, mažesnis mokesčio tarifas 12 vidutinių darbo užmokesčių neviršijančioms kitoms pajamoms ir kt.), taip užtikrinant teisingesnį apmokestinimą ir svaresnį labiausiai pasiturinčių asmenų indėlį į viešųjų paslaugų ir gynybos finansavimą.
Įvertinus tai, kad minėtos didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą užtikrinančios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 d., šiuo metu dėmesys skiriamas tinkamam šių nuostatų įgyvendinimui.
Kartu, atsižvelgiant į siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pažymėtina, kad NPD didinimas turėtų reikšmingą įtaką valdžios sektoriaus biudžetų pajamoms, todėl šis klausimas svarstytinas rengiant 2027 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir vertinant biudžeto galimybes.
Kalbant apie galimybės profesinėms sąjungoms skirti 0,6 proc. dydžio mokėtino (sumokėto) gyventojų pajamų mokesčio dalį įgyvendinimą, pažymėtina, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos internetinėje svetainėje pateikiamos paramos skyrimo statistikos matyti, kad gyventojų skiriama parama 0,6 proc. pajamų mokesčio dalies forma nuosekliai auga lyginant tiek ją skiriančių gyventojų skaičių, tiek suteiktos paramos dydį (2021 m. dalį mokėtino (sumokėto) pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms skyrė virš 37 tūkst. gyventojų, o paramos suma siekė 1,08 mln. eurų, o 2025 m. tokią paramą skyrusių gyventojų skaičius išaugo iki 59 tūkst., o paramos suma viršijo 2,5 mln. eurų).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, profesinei sąjungai gyventojų skirta parama gali būti naudojama profesinės sąjungos įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems (viešiesiems) tikslams įgyvendinti ir su šių tikslų vykdymu susijusioms pagrįstoms išlaidoms finansuoti, įskaitant ir Jūsų rašte minimas su minėtų tikslų pasiekimu susijusias išlaidas.
Atsakymą parengė Ž. Kvedytė, L. Brukštuvienė,
Galite paremti Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas” skirdami jai dalį savo GMP Darbuotojų solidarumo labdaros ir paramos fondui -1,2 proc. Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ -0,6 proc. GPM – LPS „Solidarumas”