Mano nuomone, reikėtų keisti darbuotojų supažindinimo su dokumentais tvarką. Ypač svarbu išspręsti problemą, susijusią su dienpinigių mažinimo tvarka. Šiuo metu dėl to kyla nemažai ginčų, o darbuotojui labai sudėtinga įrodyti, kad jis apie tokį sprendimą ar dokumentą nieko nežinojo.
Darbdavys prie darbo ginčų bylos prisega lapą su darbuotojo parašu, o šalia dienpinigių apskaičiavimo lentelę ar kitą dokumentą, ir teigia, kad darbuotojas buvo tinkamai su jais supažindintas.
Tačiau dažnai nėra aišku, iš kur atsirado ta lentelė, prie kokio dokumento ji buvo pridėta ir kada darbuotojas iš tikrųjų su ja buvo supažindintas.
Vis dėlto Darbo ginčų komisijos ir Darbo inspekcija kol kas dažnai vertina paprastai: jeigu yra parašas, vadinasi, darbuotojas buvo supažindintas.
Darbdaviai savo ruožtu atsako: „Jeigu manote, kad parašas suklastotas, kreipkitės į policiją ar prokuratūrą“.
Tačiau, manau, kad kiekvieną ginčą turėtume spręsti tokiu būdu.
Tam, kad būtų išvengta darbdavių piktnaudžiavimo, reikėtų nustatyti aiškią ir vienodą supažindinimo su dokumentais tvarką.
Jeigu dokumentas yra pasirašytas, jame nurodyta konkreti data, o darbuotojui, kaip ir atlyginimo lapelis, elektroniniu paštu yra išsiunčiamas dokumentas ar informacija apie dienpinigių mažinimą, tuomet turime aiškų įrodymą, kad darbuotojas buvo informuotas.
Viename Darbo ginčų komisijos posėdyje pasakiau labai paprastai: „Jeigu yra toks dokumentas ir darbuotojas buvo tinkamai su juo supažindintas, tuomet darbuotojas gali sakyti, kad jo neskaitė, tačiau pats dokumento pateikimo faktas jau yra aiškus“.
Darbo ginčų komisija šiai minčiai labai pritarė ir netgi garsiai pasakė darbdaviui, kad nuo šiol reikėtų būtent taip ir daryti.
Jeigu būtų nustatyta aiški susipažinimo su dolumentais tvarka, išnyktų labai daug nereikalingų darbo ginčų ir teismų. Jeigu yra dokumentas, yra data ir yra įrodymas, kad jis darbuotojui išsiųstas ar kitu būdu tinkamai pateiktas, vadinasi, darbuotojas turėjo galimybę su juo susipažinti, tačiau jeigu tokio dokumento nėra – nėra ir pagrindo teigti, kad darbuotojas buvo tinkamai informuotas.
Darbuotojas tiksliai žinotų su kuo jis buvo supažindintas, darbdavys turėtų aiškų įrodymą, o ginčo atveju nereikėtų ieškoti parašų neaiškiose lentelėse ar aiškintis, iš kur ir kada atsirado vienas ar kitas dokumentas.
Todėl manau, kad reikėtų šį klausimą plačiau aptarti su Valstybine darbo inspekcija ir kitomis atsakingomis institucijomis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” Darbo inspekcijos vadovas Stanislavas Fedaravičius