2026 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinį skundą, nustatė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba, pažeisdama Lietuvos įstatymus, netaikė daliai savo darbuotojų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatų, įpareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybą pradėti ją vykdyti, o už jos nevykdymą nubaudė 1000 eurų bauda bei priteisė padengti teismo išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos.
2024 m. lapkričio 4 d. buvo atnaujinta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, kurioje buvo numatyti papildomi pareiginės algos koeficientai profesinės sąjungos nariams.
Tačiau netrukus Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkę Vitą Subačiutę pasiekė skundai, jog ne visiems šios profesinės sąjungos nariams yra taikoma ši kolektyvinės sutarties nuostata.
Lietuvos kalėjimų tarnyba savo sprendimą aiškino tuo, kad ši kolektyvinė sutartis yra taikoma tik sveikatinimo funkcijas atliekantiems darbuotojams, o tie, kurie, vadovybės nuomone, tokių funkcijų neatlieka negali šia kolektyvinės sutarties nuostata pasinaudoti.
Tuomet profesinė sąjunga kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Deja, Vilniaus darbo ginčų komisija 2025 m. birželio 4 d. išnagrinėjusi bylą nusprendė, kad darbdavys šiuo klausimu yra teisus.
Tada buvo kreiptasi į teismą, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 26 d. nusprendė, kad darbdavys yra teisus.
Vis tik Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ nepasidavė ir tikėdama teisingumu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris galų gale išsamiai išnagrinėjęs bylą profesinės sąjungos ieškinį patenkino.
Komentuodama šį teismo sprendimą byloje dalyvavusi teisininkė Oksana Ksenija Strazdė sakė: „Laimėtas kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės, aktualus ne tik visam Lietuvos kalėjimų tarnybos Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriui – profesinės sąjungos nariams, betir visiems profesinių sąjungų nariams, kuriems taikoma Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, Nacionalinė kolektyvinė sutartis ar kitos kolektyvinės sutartys.
Sveikatinimo veiklos negalima sutapatinti vien su tiesioginiu gydymu ar vertinti tik pagal tai ar darbuotojas turi tam licenciją.
Teismas iš esmės pritarė mūsų argumentams ir pabrėžė kelis labai svarbius dalykus:
- sprendžiant, kam taikoma kolektyvinė sutartis, pirmiausia turi būti vertinama pati sutartis, jos taikymo praktika, tikslai ir tikrieji šalių ketinimai;
- „sveikatinimo veikla“ turi būti suprantama plačiai, o ne tik kaip tiesioginis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Ji apima ir organizavimo, koordinavimo, analizės bei sveikatos priežiūros tęstinumą užtikrinančias funkcijas;
- svarbus ne formalus pareigybės pavadinimas, o realios darbuotojo funkcijos, išsilavinimas, kvalifikaciniai reikalavimai ir darbo patirtis;
- Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis reglamentuoja padalinių steigimą, o ne kolektyvinės sutarties taikymo taisykles ar principus;
- įvertinęs Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūrą teismas pritarė mūsų argumentui, kad Vyriausiajam gydytojui pavaldūs skyriai priskirtini sveikatinimo veiklą vykdančiam padaliniui, ir atmetė poziciją, jog Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus darbuotojai vykdo tik administracinę veiklą;
- reikšmingas ir funkcijų tęstinumas po reorganizacijos – dalis anksčiau vykdytų sveikatos priežiūros ir koordinavimo funkcijų buvo perkelta į Lietuvos kalėjimų tarnybą.
Darbdavys negali savo nuožiūra tiesiog pasirinkti, kuriems darbuotojams kolektyvinę sutartį taikyti, o kuriems – ne. Jos taikymo apimtis turi būti nustatoma pagal pačios sutarties nuostatas, jos tikslus, tikruosius šalių ketinimus ir taikymo praktiką, o ne pagal vienašališką darbdavio interpretaciją“.
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė neslėpė savo džiaugsmo: „Dvejus metus teko bylinėtis, ginant darbuotojų teises. Tai kainavo mums daug nervų, bet dabar mano ir mano narių džiaugsmas yra begalinis. Noriu padėkoti visiems, kurie mus palaikė, pirmiausia mums labai padėjusiems teisininkams Oksanai Ksenijai Strazdei ir Lukui Čapui. Tikimės, kad nuo šiol Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai labiau gerbs kolektyvinės sutartis, profesines sąjungas ir ateityje tokie piktnaudžiavimai daugiau nepasikartos“.
Visą Vilniaus apygardos teismo sprendimą skaityti paspaudus nuorodą žemiau.