Krokuva, Lenkija | 2026 m. spalio 29 d.
Konferencijos apžvalga
Visos Lenkijos profesinių sąjungų susivienijimas (OPZZ) kartu su projekto koordinatore – Maltos visuotine darbuotojų profesine sąjunga (GWU) – surengė baigiamąją konferenciją. Joje gyvai dalyvavo 19 žmonių, o keturi asmenys – du dalyviai ir du ekspertai – prisijungė nuotoliniu būdu. Konferencijoje aptarta, ko profesinės sąjungos išmoko derėdamosi dėl įtraukios politikos darbo vietoje ir kokias projekto priemones galėtų naudoti toliau.
Projektas subūrė profesines sąjungas iš Maltos, Lenkijos, Italijos, Lietuvos, Juodkalnijos, Ispanijos ir Serbijos. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) dalyvavo kaip asocijuotoji partnerė. Įžanginę dalį ir dalijimąsi nacionaline patirtimi moderavo Bartosz Rydliński ir Dominika Pyzowska.
Konferencijos dalys
FAIRFORWARD praktikoje. Remdamiesi projekto įgyvendinimo eiga, kiekvienos šalies partnerės dalyviai pristatė, kaip atskiri FAIRFORWARD etapai buvo įgyvendinami jų šalyse. Jie pasidalijo tuo, ką sužinojo tikslinių grupių diskusijose, kaip prisidėjo prie nacionalinių teisinių sistemų lyginamosios apžvalgos ir kaip pasitelkė CIAT bei SIAT praktinį vadovą nacionaliniams mokymams rengti. Taip pat aptarta, kokių žinių dalyviai įgijo Įtraukties forume ir kaip jų nacionalinė patirtis prisidėjo prie vadovo, skirto deryboms dėl įtraukios politikos darbo vietoje, rengimo.
Šalių patirties mainai. Delegacijos palygino mokymų rezultatus, įgyvendinimo sunkumus ir priemones, kurias verta naudoti toliau. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch pranešimą pristatė nuotoliniu būdu. Gegužės 8–9 d. Kaune vykusiame seminare 15 profesinių sąjungų atstovų ir keturi savivaldybių bei darbdavių organizacijų atstovai rėmėsi sveikatos priežiūros, švietimo, transporto ir kitų sektorių patirtimi. Praktinių užsiėmimų metu parengtas profesinių sąjungų veiksmų planas tapo pagrindu būsimoms deryboms.
Maltos delegacija svarbiausiu savo rezultatu įvardijo tikslinės grupės sudėtį. Subūrus žmones, patiriančius įvairias diskriminacijos formas, pavyko atskleisti kliūtis, kurios gali persidengti. Maltos pristatyme tai iliustruota šeimos poreikius atitinkančio darbo laiko pavyzdžiu: gali atrodyti, kad tokia tvarka taikoma visiems darbuotojams, tačiau jos taikymo sąlygos gali neįtraukti ne visą darbo laiką arba pamainomis dirbančių asmenų.
Įžvalgos Europos lygmeniu. Marina Monaco (ETUC) ragino profesines sąjungas dokumentuoti su darbdaviais pasiektus rezultatus ir remtis šiais įrodymais siekiant stipresnių Europos standartų. Ji perspėjo, kad iš naujo pradėjus svarstyti lygybės teisės aktus gali kilti grėsmė esamoms apsaugos garantijoms. Rengiantis 2027 m. ETUC kongresui, ji pasiūlė organizuoti pažintinius vizitus ir nedidelės apimties mainus tarp organizacijų narių, siekiant išsiaiškinti, kokią praktiką galima perkelti į kitas šalis ir kas trukdo tai padaryti.
Atstovavimas darbuotojams ir tolesni veiksmai
Profesinės sąjungos ir įvairovė, teisingumas bei įtrauktis Europoje. Diskusijoje apie darbo vietas nagrinėta, ką darbuotojų atstovai gali padaryti, kai darbdavys viešai remia įvairovę, teisingumą ir įtrauktį (DEI), tačiau darbuotojai vis dar susiduria su kliūtimis. Jovitos Pretzsch pristatyme išskirti trys įgyvendinimo elementai: darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, darbdavių įsipareigojimas imtis veiksmų ir profesinių sąjungų vykdoma pažangos stebėsena. Juodkalnijos žiniasklaidos darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai USSCG vardu atstovavo jos pirmininkė Marijana Camović Veličković, pabrėžė įtraukių derybų svarbą žiniasklaidos organizacijų darbuotojams.
Atviro rato diskusija. Juodkalnijos delegacija papasakojo apie darbdavius, kurie mieliau sumoka baudą, nei įdarbina darbuotoją su negalia. Katarzyna Pietrzak iš OPZZ paragino užtikrinti veiksmingesnį teisės aktų vykdymą.
„Solidarumas“ pasiūlė kiekvienai profesinei sąjungai pasirinkti vieną jos narių iškeltą problemą ir paskirti atstovą, atsakingą už jos sprendimą. Kaip pavyzdys pateiktos vienodos galimybės dalyvauti mokymuose skirtingomis pamainomis dirbantiems darbuotojams. Profesinė sąjunga pasiūlė stebėti, ar darbdavys aptarė pasiūlymą, ar šalys pasiekė susitarimą ir ar darbuotojai pajuto pokytį.
Baigiamoji diskusija ir ETUC indėlis. Baigiamojoje diskusijoje ETUC konfederacijos sekretorius Giulio Romani pristatė praktinę pagalbą darbuotojams migrantams, įskaitant vertimą žodžiu ir pagalbą atliekant administracines procedūras. Jis paragino profesines sąjungas ir darbdavius kovoti su išnaudojimu subrangos grandinėse.
Atsakydamas į klausimą apie platformų darbuotojus, jis atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp Europos taisyklių priėmimo ir jų vykdymo nacionaliniu lygmeniu. Jis taip pat ragino profesines sąjungas aiškinti savo veiklą darbuotojams suprantamais pavyzdžiais, tokiais kaip derybos dėl apsauginių pirštinių kirpėjams Italijoje.
Pagrindinės išvados ir rekomendacijos
Lietuvoje savivaldybių ir darbdavių atstovai atkreipė dėmesį, kad mažos įmonės ir mažesnių savivaldybių darbdaviai turi mažiau išteklių rekomendacijoms įgyvendinti. Paprašius už pokyčius darbo vietoje atsakingų žmonių įvertinti jų įgyvendinamumą, grupei pavyko patikslinti pasiūlymus. Naudinga derybų praktika – paklausti su problema susiduriančių darbuotojų, kas padėtų ją išspręsti, o vėliau susitarti su darbdaviu, kaip ir kada bus peržiūrimas sprendimo įgyvendinimas.
Italijos atstovai papasakojo, kaip į vieną tikslinę grupę subūrė skirtingas diskriminacijos formas patyrusius darbuotojus. Išklausę jų pasakojimus, derybininkai galėjo nustatyti reikalavimus, kurių kitu atveju galėjo nepastebėti.
Lenkijos OPZZ iškėlė susijusią problemą: darbuotojai, kurie nesijaučia saugūs atskleisdami savo seksualinę orientaciją, gali apskritai nepapasakoti atstovui apie tai, kas vyksta.
Abu pastarieji pasisakymai rodo, kad prieš formuluojant derybinius reikalavimus būtina tiesiogiai išklausyti darbuotojus.
Maltos dalyviai rekomenduoja reguliariai apklausti nepalankioje padėtyje esančias grupes, siekiant palyginti formalias apsaugos garantijas su darbuotojų patirtimi. Jų plane taip pat siūloma teikti informaciją keliomis kalbomis ir užtikrinti prieinamą skundų pateikimo būdą. Profesinei sąjungai, vertinančiai darbo vietoje taikomą politiką, pirmasis žingsnis būtų išsiaiškinti, kurie darbuotojai gali ja naudotis praktiškai ir kaip į jos taikymo sritį nepatenkantys darbuotojai gali iškelti šį klausimą.
Tolesnis bendradarbiavimas ir išvados
„Solidarumas“ pasiūlė įtraukti FAIRFORWARD medžiagą į reguliarius darbuotojų atstovų mokymus ir per tris mėnesius pasirinkti bent vieną klausimą bandomosioms deryboms. Taip pat pasiūlyta partneriams paskirti kontaktinius asmenis ir po šešių mėnesių susitikti nuotoliniu būdu. Kiekvienas partneris pristatytų vieną išbandytą priemonę ir vieną patirtą kliūtį.
Pristatydama veiklos tęstinumo užtikrinimą, Mary Grace Vella iš GWU pasiūlė derėtis dėl nuostatų, susijusių su darbuotojų atranka ir įdarbinimu, karjera bei darbo užmokesčiu, mokyti profesinių sąjungų atstovus nagrinėti skundus, susijusius su keliomis diskriminacijos formomis, ir suteikti darbuotojų vadovaujamiems komitetams vaidmenį peržiūrint taikomą politiką. Šioje sistemoje profesinės sąjungos taip pat raginamos įvertinti atstovavimą savo pačių vadovybėje.
Konferencijoje vadovo turinys susietas su sprendimais, kuriuos darbuotojų atstovai gali priimti vietos lygmeniu. Lietuvos pasiūlytos bandomosios derybos padėtų patikrinti, ar darbuotojų iškelta problema pasiekia derybų stalą. Maltos pasiūlytos apklausos padėtų profesinėms sąjungoms įvertinti, ar priimtos priemonės pasiekia tuos darbuotojus, kurie iškėlė problemą. Abu pasiūlymai suteikia praktinių būdų įvertinti, kokia veikla tęsiama projektui pasibaigus.
Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ konferencijoje atstovavo Vilniaus paukštyno profesinės sąjungos pirmininkė Andželika Dovidovič bei Kauno autobusų profesinės sąjungos narės Daura Jasaitytė ir Jurgita Frankaitė. Projekto rezultatus Lietuvoje nuotoliniu būdu pristatė LPS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą skirianti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.