Anykščių rajono trišalė taryba aptarė Darbo kodekso projektą

autorius Solidarumas

Po savivaldos rinkimų pradėjo darbą atsinaujinusi Anykščių rajono trišalė taryba. Trišalės tarybos pirmininkė Žana Loginova pristatė naujus Trišalės tarybos narius. Savivaldybės administracija į Trišalę tarybą delegavo merą Kęstutį Tubį, administracijos direktorę Venetą Veršulytę. Darbdaviams Trišalėje taryboje šioje kadencijoje atstovaus rajono tarybos narys, UAB „ESSPO“ direktorius Lukas Pakeltis.

Pirmajame naujai suformuotos Trišalės tarybos posėdyje dalyvavo atsakingi šalies profsąjungų ir darbdavių atstovai – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Evelina Šilinytė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narė Jurgita Žiūkienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Airijos profesinių sąjungų konfederacijos (ITGWU) atstovas Noel Mannion, Anykščių r. savivaldybės tarybos nariai Danutė Mažvylienė ir  Egidijus Šilaika.

Posėdžio darbotvarkėje vienas iš pagrindinių klausimų buvo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso projektas.  

Gana išsamiai naujo Darbo kodekso teigiamas ir neigiamas pasekmes paaiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė E. Šilinytė. Ji pareiškė, kad projektas parengtas nekokybiškai, nors dokumentą rengė Mykolo Romerio universiteto mokslininkai ir studentai. „Darbo santykių komisijos prie Respublikinės trišalės tarybos profesionalūs teisininkai dar svarsto ir siūlo pakeitimus, o Vyriausybė jau pritarė, kad projektas būtų teikiamas svarstyti Seimui. Šiame projekte padaugėjo darbo sutarčių rūšių.

Pameistrystės sutartis, nenustatytos apimties darbo sutartis, kuomet bus mokama ne mažiau kaip už 8 val. per mėnesį, bet jei darbuotojas negaus kvietimo dirbti, negaus daugiau atlyginimo ir neturės socialinių garantijų. Net patys darbdaviai sutiko, kad tai ydinga darbo sutartis, kad ji skatins nelegalų darbą. Tokią projekte siūlomą sutartį žadama išbraukti iš Socialinio modelio. Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis (darbo sutartis, kai keli darbuotojai dirba vieną darbą) yra priimtina, tačiau siūloma, kad vienam darbuotojui išėjus iš darbo, pasilikusiam darbuotojui būtų siūloma dirbti visa apimtimi, o ne jį atleisti.

Supaprastinamas darbo sutarčių sudarymas. Darbo sutarčių nutraukimas – skausmingiausia tema. Mažinamos išeitinės kompensacijos ir trumpinami įspėjimo terminai. Žmogus visą laiką buvo ir yra saugomas kaip vertybė, o darbo vieta saugoma tarptautiniais ir ES teisės aktais. Projekte paliekama įprastinė darbo laiko trukmė – 40 val., bet ji leidžiama taikyti lanksčiau – dirbti iš ryto, daryti ilgą pertrauką ir ateiti vakare. Tai priimtina, jei taip tinka darbuotojui ir darbdaviui. Vidutinis darbo laikas – 48 val. per savaitę su viršvalandžiais. Apskaitinis laikotarpis gali būti 1 mėn., 2 ar net 3. Vieną savaitę darbuotojams bus leidžiama  dirbti 60 val., kitą savaitę – 40 val., o tai draudžia psichologai, psichoterapeutai, nebent už tokias ilgas darbo valandas būtų mokama kaip už viršvalandžius. Buvo pasiūlymas leisti dirbti 70 val. per savaitę, išsiderėjome, kad maksimali trukmė būtų 60 val. Europos šalyse trumpinamas darbo laikas, pensinis amžius, o Lietuvoje ilgėja. Atostogos bus skaičiuojamos darbo dienomis. Jei darbuotojas atostogaus daugiau nei 20 darbo dienų, už atostogas po 20 darbo dienų bus leidžiama mokėti kartu su atlyginimu. Tam nepritariame, nes tai darbdavio akreditavimas darbuotojo sąskaita.

Pagal naująjį Darbo kodekso projektą darbdavys darbo sutartį gali nutraukti be įspėjimo, išmokant 6 vidutinius darbo užmokesčius.  Naują Socialinį modelį sudaro 4 kryptys ir 40 teisės aktų,  o svarstymams buvo skirta tik 3 mėn. Nepritariame tokiam buldozeriniam principui, nes dokumentas nekokybiškas, nesuderintas, nesutvarkytas. Reikia laiko suderinti su darbdaviais,  tačiau Vyriausybė mūsų norą ignoruoja“, – aiškino teisininkė.

Darbdavių atstovas V. Levickis pabrėžė, kad neteisingai pasirinkta viešinimo strategija,  kad neturėtų būti „stūmimo principo“. „Dokumentu nesidžiaugiame ir nedėjome daug pastangų jam taisyti, nes netikime, kad šis dokumentas bus patvirtintas. Darbo santykiai nėra lankstūs, reikia kardinalių pokyčių, nes jau dabar dalis darbdavių savo įmones perregistruoja kitose valstybėse, kuriose Darbo kodeksas supaprastintas ir lankstus. Mes nesusitariame, todėl didžiausias darbdavys – Valstybė priima vienašalį sprendimą. Reikalinga gilesnė diskusija, galime rasti pozityvių dalykų“, – darbdavių poziciją išdėstė  V. Levickis.

Rajono meras Kęstutis Tubis taip pat  pritarė, kad dokumentas parengtas skubotai,  neišdiskutuotas, kad visuomenė su naujovėmis nespėjo  „susigyventi“, todėl jo nepriėmė. „Dokumentas nėra suprantamas, todėl sukelia įtarimus. Niekam neaišku, kaip jis veiks. Jei nauda abejotina, o grėsmės didelės, tuomet tai nepriimtina. Teisės akto apimtis neleidžia suvokti modelio naudos. Jei didesni praradimai nei nauda, už tokį dokumentą nebalsuočiau“, – teigė meras.

LPS „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė mano, kad naujas Socialinis modelis gali pabloginti padėtį. „Labai daug darbuotojų gauna minimalų atlyginimą. Dalis darbuotojų dar gauna priedus už darbą šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Pagal naują modelį už darbą švenčių dienomis nebebus mokama. Mūsų darbuotojai dirba turtingose kompanijose už minimalų atlyginimą. Dabartinis Darbo kodeksas yra patvirtintas 2003 m., tad irgi dar gana naujas. Jaudina tai, kad atleisti darbuotojai iš karto ateis į savivaldybes prašyti pašalpų. Ar būsite pasiruošę? Dirbs po 6-7 val. per parą, nebegaus pajamų, prašys pašalpų ir kompensacijų už šildymą. Darbuotojai turi būti labai kvalifikuoti, turi būti organizuojami mokymai. Padaugės darbo Lietuvos darbo biržai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Mes nestabdome naujo Socialinio modelio tvirtinimo, mes norime dialogo, kuriame rastume priimtiną sprendimą. Visoms pusėms. Pasisakę darbdaviai ir kiti asmenys nepritarė tokiam skubotam Darbo kodekso priėmimui“, – tikino LPS „Solidarumas“ pirmininkė.

Bendru sutarimu nutarta kreiptis į atsakingas valdžios institucijas, kad būtų neskubama  priimti tokio visiems šalies piliečiams svarbaus dokumento gerai jo neišanalizavus ir neaptarus su visais partneriais. Posėdyje nutarta paruošti rezoliuciją ir su ja supažindinti atsakingas Respublikos institucijas.

Rezoliucija „DĖL NAUJO SOCIALINIO MODELIO PROJEKTO“

Anykščių rajono Trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau – DK) projekte, tačiau dėl kai kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių – darbdavių ir darbuotojų – problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus. Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą.

Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teisės aktų projektų nėra galimybės. Pagal  kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:   
                
1. Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį, būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybės biudžeto, o tai sudarys papildomų išlaidų biudžetui.
                
2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos iš ES struktūrinių fondų. Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotojų skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojams perkvalifikuoti ar kvalifikacijai kelti.
               
3. Naujajame Darbo kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį, kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams.  
                
4. Darbo užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias. Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikalinga įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus.
              
5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikalinga atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmės norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei  užimtumo teisinį reglamentavimą. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, be kitų privalomų aspektų, turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi abstraktūs, teiginiai, o kai kurių jų teisingumas kelia abejonę.
          
6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte atsispindi  socialinio modelio nuostatos:

a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių išmokų mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios  tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis šiuo metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašalpa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą matyti, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
c) darbo sutarčių įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal ,,kvalifikacinį kriterijų“ ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir  perspektyvoje ilginant senatvės pensinį amžių. Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir  tai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;  
d) Užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančias galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas į valstybės biudžetą yra abejotinos. Priešingai, socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį.
          
Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką. Todėl, tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima būtų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms.

Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą.

Anykščių rajono Trišalė taryba mano, kad įsigaliojus naujam socialiniam modeliui padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą.

Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono Trišalės Tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais.

Rajono trišalėje taryboje priimta rezoliucija išsiųsta LR Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei. LR Premjerui Algirdui Butkevičiui, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, LR Trišalei tarybai.

Anykščių rajono dirbančiųjų PS „Solidarumas“ pirmininkė A.Verikienė

0 komentaras
0

Palikti komentarą