Darbo santykių lankstumas, naujos įdarbinimo formos nesukurs orių darbo vietų

autorius Solidarumas
IMG 9854

Kovo 24 dieną įvyko istorinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo pirmą kartą pristatytas metus ruošas Lietuvos socialinis modelis, naujo Darbo kodekso projektas.  „Darbo santykių lankstumas, naujos įdarbinimo formos nesukurs orių darbo vietų, tai nebus tvarus užimtumas, todėl Lietuvos žmonių skurdo problemų neišspręs“,- sako LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai teigiama, kad gyventojų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius Lietuvoje išlieka didelis. Ši grėsmė kyla daugiau kaip 30 % Lietuvos gyventojų, taigi Lietuvos rezultatai šiuo atžvilgiu yra vieni iš prasčiausių Europos Sąjungoje.

Komisijos rekomendacijoje taip pat teigiama, kad  Lietuvos darbo rinka iš esmės yra lanksti. Verslui ir investicijoms pritraukti trukdo didelių išeitinių išmokų ir ilgų pranešimo laikotarpių darbo santykių teisės nuostatų vykdymo užtikrinimas. Naujas Darbo kodeksas turi paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą. Pokyčiai reikalingi, nes keičiasi pats darbuotojas, darbo rinka. Tačiau, jei norima atleisti darbuotoją per dvi savaites išmokant vieno mėnesio išeitinę kompensaciją, šalia turi veikti nedarbo draudimo sistema. Tokiam darbuotojui turi būti mokama nedarbo išmoka atsižvelgiant į jo darbo stažą ir įmokėtas Sodrai įmokas. Jei darbuotojas neturi pakankamo darbo stažo, turi būti nustatyta minimali nedarbo išmoka ir mokėjimo laikotarpis. Taip pat šalia turi veikti aktyvus darbuotojų profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas.

Tik kvalifikuotas darbuotojas gali būti konkurencingas liberalioje darbo rinkoje. Europos Komisijos rekomendacijoje pastebėta, kad socialinio dialogo mechanizmai yra silpni. Lietuvoje nėra šakinių susitarimų kur būtų aptariami atlyginimų, darbo sąlygų klausimai. Darbo užmokesčio sistema viena liberaliausių ES. O naujame Darbo kodekse minimalų atlyginimą siūloma diferencijuoti pagal regionus, darbuotojų amžių. Minimalaus darbo užmokesčio didį  nustatys ekspertai atsižvelgiant į šalies ekonominius rodiklius. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ protestavo prieš minimalios algos diferencijavimą, nes rajonuose komunaliniai mokesčiai yra didesni, nei didmiesčiuose.

Be to, naujas Darbo Kodeksas stipriai apriboja profesinių sąjungų steigimosi ir veikimo laisvę. Profsąjungų pirmininką bus galima atleisti iš darbo išmokant jam šešių mėnesių išeitinę kompensaciją, o atleidžiant profsąjungų renkamųjų organų narius bus prašoma sutikimo iš Darbo inspekcijos.  Su tokiomis pataisomis negalime sutikti. Kitas klausimas – regionines ir šakines profsąjungas gali įsteigti tik penkios pirminės profsąjungų organizacijos, kitaip jos nebus pripažintos regiono ar šakos lygmenyje. Profsąjungos nebetenka teisės į informavimą ir konsultavimą.

Svarbus vaidmuo darbuotojų atstovavime tenka Darbo taryboms, jos bus pagrindinės darbo interesų ginėjomis, nes net atleidžiant grupę darbuotojų bus informuojama tik darbo taryba.  Tačiau mūsų pastebėjimu, darbo tarybos gali veikti tik įmonės lygmenyje. Taip pat susirūpinimą kelia darbo tarybų atstovų kompetencija, ar bus apmokyti atstovauti darbuotojų interesams.  Profesinių sąjungų atstovai irgi gali būti darbo tarybos sudėtyje, bet jų skaičius yra ribojamas.  Tik profesinės sąjungos galės sudaryti kolektyvinę sutartį ir ji galios tik profsąjungų nariams. Bet kaip seksis įkurti įmonėje profesinę sąjungą, jei darbuotojai dirbs terminuotomis ir kitomis liberaliomis sutartimis, tai kitas klausimas.

Kiekviena įmonė nori lojalių, kvalifikuotų, darbščių, kūrybingų, konkurencingų darbuotojų, kad jų darbo našumas būtų aukštas. Tai galima pasiekti bendrai dirbant, bendrai derinant interesus tarp darbuotojų ir įmonės. Socialinis dialogas, tai geriausia priemonė siekti bendrų tikslų. Ar profesinėms sąjungoms savo tikslų reiks siekti tik streikais? Socialinis dialogas gali būti tik tarp lygiaverčių partnerių.

Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės atstovai ir Verslo darbdavių organizacijos pirmininkas Danas Arlauskas siūlė ilgai nesvarstyti ir greičiau pateikti Seimui. Pramonininkų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Jonas Guzavičius pasiūlė kiekvieną Darbo kodekso straipsnį apsvarstyti darbdavių ir darbuotojų atstovams. Trišalė taryba pritarė tokiam siūlymui, be to nutarė tuo pat metu sustiprinti Trišalės tarybos nuolatinę darbo santykių komisiją, kuri turi nedelsiant pateikti komisijos išvadas dėl Darbo kodekso projekto Trišalei tarybai.

Socialinio draudimo reformą nutarta svarstyti SODROS taryboje 2015 m. kovo 27 d., į  tarybos posėdį kviečiant šalių atstovus. Darbo kodekso projektas taip pat bus svarstomas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos posėdyje 2015 m. kovo 28 d.  

Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ Trišalėje taryboje atstovavo Trišalės tarybos nariai Kristina Krupavičienė ir Algirdas Markevičius.

{phocagallery view=category|categoryid=292}

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?