Dvi ministerijos siūlo atmesti ES direktyvą dėl minimalios algos

autorius Solidarumas
mma linge

2020 n. gruodžio 28 d. vyko virtualaus Seimo Socialinių reikalų komiteto pasitarimas dėl Europos komisijos pateiktos Minimalios mėnesinės algos (MMA) direktyvos, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Seimo socialinių reikalų komiteto nariai, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų kitų valstybinių institucijų, darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Pasitarimui pirmininkavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas narys, buvęs Prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė, kuris paaiškino, kad šis pasitarimas yra pirmasis ir yra įžanga pradedant svarstymus Seime, kurie turi baigtis kitų metų sausio mėnesį kada Seimas turės pareikšti savo nuomonę dėl Europos komisijos siūlomos direktyvos dėl MMA. Atsakingas už šį klausimą yra Seimo Europos reikalų komitetas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pareiškė, kad jo vadovaujama ministerija palaiko buvusios ministerijos vadovybės nuomonę, kad šią Europos komisijos direktyvą reikia atmesti, nes „direktyva neatitinka lygių galimybių bei teisingo apmokėjimo už darbą principų“, „administracinės naštos mažinimo principo“ ir „pažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principus“. Daugiau skaityti čia.

Direktyvoje nurodyta, kad šalyse, kuriose kolektyvinių sutarčių aprėptis yra mažesnė nei 70% visų šalies darbuotojų, nustatant MMA reikės atsižvelgti ne tik į šalies vidutinio uždarbio augimą, kaip yra dabat Lietuvoje, bet ir gyventojų perkamają galią, darbo našumą, todėl MMA Lietuvoje būtų nustatomas didesnis nei dabar.

Padidinus MMA atlyginimai padidėja ne tik nekvalifikuotiems darbuotojams, uždirbantiems MMA, bet ir kvalifikuotiems darbuotojams, kurių atlyginimai yra truputį didesni už MMA. Todėl įsigaliojus Europos komisijos direktyvai dėl MMA atlyginimai padidės penktadaliui Lietuvos darbuotojų.

Kadangi Lietuvoje kolektyvinės sutartys aprėpia tik 21% , o ne 70% visų Lietuvos darbuotojų, kaip to reikalauja ši direktyva, Lietuvai reikės skirti papildomų lėšų socialiniam dialogui stiprinti, o tai socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų nuomone nėra gerai.

Teisingumo ministerijos atstovas taip pat siūlė šią direktyvą atmesti, nes ji neva pažeidžianti „subsidiarumo principą“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė siūlė įvertinti ar verta priešintis šiai direktyvai, kai jai Europos Sąjungoje nepritaria tik Švedija ir Danija, kurios MMA nustato savo šakų kolektyvinėse sutartyse.

Visi pasitarime dalyvavę Seimo nariai, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančios koalicijos siūlė pritarti šiai direktyvai, kuri padės sumažinti darbuotojų skurdą, pažymėdami, kad net daugiausiai Europos komisijai prieštaraujančios Lenkija ir Vengrija šiai direktyvai pritaria.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlė atmesti Europos komisijos direktyvą, nes tą daryti siūlo Europos verslo organizacija „Business Europe“. Jis, nepateikdamas jokių skaičiavimų, teigė, kad padidinus MMA gali bankrutuoti smulkus ir vidutinis verslas.

Jam pritarė ir verslininkų išlaikomo taip vadinamo Laisvosios rinkos instituto atstovė, kuri taip pat nepateikusi jokių skaičiavimų pareiškė, kad įsigaliojus direktyvai dėl MMA Lietuvos regionuose smulkusis verslas žlugs.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė piktinosi tokia darbdavių pozicija. Šiuo metu, kai valstybė skolinasi milžiniškas lėšas, kad paremtų verslą, veikiantį pandemijos sąlygomis, darbdaviai nenori didinti MMA ir dalintis pelnu su darbuotojais, kurių mokesčiais bus grąžinta ši skola. Dabartinė MMA Lietuvoje yra mažesnė už skurdo ribą todėl ji nėra derama ir turi būti didesnė. Ji siūlė pritarti Europos komisijos direktyvai dėl MMA, pažymėdama, kad tą patį siūlo ir Europos profesinių sąjungų konfederacija.

Europos institucijose dirbantys Lietuvos atstovai paaiškino kodėl ši direktyva nepažeidžia subsidiarumo principo ir priminė, kad ji dar bus toliau tobulinama, o darbdaviai ir profesinių sąjungų atstovai dar galės pateikti savo pasiūlymus.

Pažymėjęs, kad Švedijos investicijos yra didžiausios Lietuvoje viceministras V.Šilinskas paklausė ar Lietuva, pritarusi direktyvai, kuriai nepritaria Švedija, nepraras investicijų iš Švedijos ir švediško kapitalo įmonės nepasitrauks iš Lietuvos.

Seimo nariai jam atsakė, kad šis nerimas yra nepagrįstas, nes Švedija nėra Baltarusija, o švediški bankai dėl to, kad Lietuvoje padidės MMA, iš Lietuvos nepasitrauks.

Minėti argumentai įtikino ir V.Janulevičių, kuris pasitarimo pabaigoje pritarė, kad Direktyva dėl MMA būtų priimta.

Sausio 8 d. Europos komisijos direktyva dėl MMA bus svarstoma Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

0 komentaras
0

Palikti komentarą