Europos Komisijos pirmininkas Europos socialiniam dialogui žada naują postūmį

autorius Solidarumas

2015 m. vasario 18-19 d.  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) plenarinėje sesijoje dalyvavo Europos komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker. Jis pristatė Europos Komisijos daugiametės politikos gaires. Dar prieš tapdamas EK pirmininku, p. Junkeris sakė: „Jeigu būsiu išrinktas Komisijos Pirmininku, mano darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, teisingumo ir demokratinių pokyčių darbotvarkė bus Sąjungos metinių ir daugiamečių programų atspirties taškas“.

Dalyvaudamas EESRK posėdyje, jis išvardino savo, kaip Europos Komisijos pirmininko, darbo prioritetus: naujų darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijų postūmis, sujungta skaitmeninė bendroji rinka, atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika, stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą, stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga, apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV, abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė, nauja migracijos politika, svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje, demokratinių pokyčių sąjunga.

Europos Komisijos pirmininkas pabrėžė socialinio dialogo svarbą, jis sakė, jog Europos socialiniam dialogui reikalingas naujas postūmis, reikia įvertinti dabar egzistuojantį socialinio dialogo modelį, išsiaiškinti silpnąsias puses, kodėl neveikia ES lygiu pasirašomi autonominiai susitarimai tarp Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) bei verslo struktūros (BUSINESS EUROPE).  Tuo tikslu kovo 5 d. Briuselyje vyks aukšto lygio socialinio partnerių konferencija.
EESRK plenarinėje sesijoje priimtos dvi nuomonės, susijusios su Europos Sąjungos strategija Europa 2020.
Nuomonė: Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangos. Kaip iki 2020 m. pasiekti jos tikslus?

1.    Išvados ir rekomendacijos
1.1    EESRK sutinka su Tarybai pirmininkaujančia Latvija, kuri pripažįsta, kad skatinant Europos konkurencingumą ypač svarbu peržiūrėti strategiją „Europa 2020“. EESRK pritaria tiesioginiam sustiprinto Europos konkurencingumo ir pavyzdinės iniciatyvos „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ susiejimui, įskaitant didžiulius padarinius pramonei, darbo rinkai ir apskritai visuomenei, kuriuos nepakankamai įvertino Europos Komisija ir Taryba. Šiomis aplinkybėmis būtina bendra vidutinės trukmės ir ilgalaikė vizija ir stipresnis atsakomybės jausmas.
1.2    Šioje EESRK nuomonėje pasiūlytos priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad strategija „Europa 2020“ (vėliau strategija „Europa 2030“) palaipsniui per keletą metų taptų pagrindine koncepcija, kuria būtų grindžiamos ilgalaikės ES ekonomikos, socialinės ir teritorinės strategijos, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių padėtį.
1.3    Finansų krizė padarė didelį poveikį strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui, nes atsirado apribojimų ir kliūčių, susijusių su strategijos tikslų veiksmingumu, tinkamumu ir legitimumu, taip pat valdymo modeliu. Apskritai, ES šiuo metu yra daug labiau nutolusi nuo strategijos „Europa 2020“ tikslų nei 2010 m. Strategija vis dėlto nukentėjo nuo krizės. Daugiau informacijos apie esamą padėtį galima rasti Komisijos parengtoje strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros apžvalgoje ir EESRK nuomonėje. Nuomonėje išdėstytas ne vienas įdomus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti rengiant pasiūlymus dėl perspektyvinių peržiūrėtos strategijos pakeitimų. Jau ne kartą EESRK yra pabrėžęs, kad Europai reikia gerokai veiksmingesnės, o ne visiškai naujos strategijos.
1.4    2014 m. rudenį darbą pradėjusi naujos sudėties Komisija paskelbė savo darbo programą pavadinimu „Nauja pradžia Europai“.

EESRK pritaria trims darbo programos ramsčiams:
a.    papildomam postūmiui Europos ekonomikos atsigavimui ir darbo vietų kūrimui,
b.    ilgalaikio konkurencingumo strateginėse srityse skatinimui,
c.    Europos žmogiškojo kapitalo ir fizinės infrastruktūros stiprinimui sutelkiant dėmesį į Europos jungtis.
1.5    Naujoje darbo programoje nagrinėjamas dešimties politinių gairių, kurios sudaro Europos Komisijos Pirmininko Jean-Claude Juncker prioritetus, įgyvendinimas. Kai kurios iš jų yra ypač svarbios, nes tiesiogiai remia strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą:
a.    Investicijų planas Europai, naujo, riziką prisiimančio Europos strateginių investicijų fondo įsteigimas,
b.    bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinys,
c.    pirmieji žingsniai kuriant energetikos sąjungą.
1.5.1    Būtina turėti visuotinę viziją ir strategiją, kaip ją įgyvendinti, taip pat reikia plačiai skleisti informaciją apie tai. EESRK nuomone, strategija „Europa 2020“ ir Investicijų planas Europai turėtų būti daug tampriau susieti.

1.5.2    EESRK vienoje iš šiuo metu rengiamų nuomonių svarsto klausimą, kaip Investicijų planas Europai turėtų pašalinti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ trūkumus, o naujos finansinės priemonės – padidinti galimybes įgyvendinti jos tikslus.
1.6    EESRK pritaria bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinio tobulinimui – tai ryžtingas žingsnis įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ skaitmeninę pavyzdinę iniciatyvą.
1.6.1    Europos Sąjungos skaitmeninės ateities užtikrinimas yra vienas pagrindinių ramsčių skatinant Europos ekonomikos konkurencingumą ir apibrėžiant tvarų aplinką tausojančios Europos visuomenės vystymąsi. EESRK reikalauja imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad europiečių pastebimai aktyvesnis naudojimasis skaitmeninėmis prietaikomis turėtų ir teigiamą poveikį darbui.
EESRK dar kartą pareiškia pritariantis lėšų skyrimui siekiant padengti nepakankamą finansavimą plačiajuosčio ryšio ir skaitmeninių tinklų išplėtimui, dėl kurio Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą 2014−2020 m. daugiametėje finansinėje programoje.
1.6.2    EESRK dar kartą patvirtina savo nuomonę, jog būtina parengti bendrą Europos energetikos politiką, numatančią energijos kainų reguliavimą ir skirtumų mažinimą, vidaus energetikos rinkos sąlygų gerinimą, energetinės priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių mažinimą ir skatinančią plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Nuomonė: dėl   Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui  2015 m. metinė augimo apžvalga

EESRK palankiai vertina Komisijos 2015 m. metinę augimo apžvalgą (MAA) ir jos konceptualų tikslą skatinti tinkamą augimo lygį Europos atsigavimui remti. Panašu, kad trys politikos kryptys – investavimo skatinimas, struktūrinės reformos, atsakinga fiskalinė ir biudžeto konsolidacija – yra tai, ko reikia Europai, todėl EESRK remia įgyvendinimo planą, suderintą su veiksmingesniu Europos semestru. Tačiau Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar esama tam tikrų trūkumų turint omenyje, kad į metinę augimo apžvalgą, pavyzdžiui, neįtraukti socialiniai ir aplinkos aspektai, ir visų pirma į tai, kad kova su vis tebesitęsiančiu masiniu nedarbu ir socialinės krizės valdymas turi būti aiškiai nurodyti kaip politiniai prioritetai. MAA yra veiksmingo Europos semestro atskaitos taškas, todėl EESRK mano, kad turėtų būti parodytas didesnis ryžtas prisiimant įsipareigojimus dėl terminų siekiant aktyvesnio dalyvavimo ir geresnių rezultatų.

EESRK mano, jog ryžtas investuoti taip pat priklauso nuo siūlomo termino aiškumo ir paprastumo bei svarbių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo. Socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos turi būti įtraukti į procesą siekiant įgyti pasitikėjimą. EESRK mano, jog itin svarbu, kad Komisija bendradarbiautų su Europos Parlamentu ir socialiniais partneriais bei kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis Europos lygmeniu iki MAA pateikimo. EESRK pripažįsta Komisijos pastangas skatinti aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą, įskaitant per nacionalinius parlamentus, tačiau įspėja, kad naujas „pilietinės visuomenės tvarkaraštis“ turi būti įgyvendinamas siekiant efektyvumo bei tikro dalyvavimo ir turi duoti teigiamų rezultatų. Reikia didelių visų partnerių ir institucijų pastangų, kad geri ketinimai virstų rezultatais, todėl EESRK ragina socialinius partnerius imtis proaktyvaus vaidmens.

EESRK nuomone, be investicijų neįmanoma įgyvendinti ekonomikos augimo plano, kuris padeda įgyvendinti darbo vietų kūrimo priemones. Todėl Europai būtina sudaryti tinkamas sąlygas partneryste, kurioje dalyvautų tiek privatusis, tiek viešasis sektoriai, grindžiamoms investicijoms. Siūlomų politikos krypčių derinimo veiksmingumas didintų pasitikėjimą – esminį investavimo veiksnį. Didžiausias pasiūlyto investavimo plano, kuris, žinoma, yra labai pagirtinas, trūkumas, EESRK nuomone, yra tas, kad jame Komisija daugiausia dėmesio skiria privačioms investicijoms ir visiškai neatsižvelgia į būtinybę numatyti viešąsias investicijas. EESRK remia Europos Komisijoje vykstančias diskusijas dėl subalansuoto biudžeto taisyklės taikymo, kai į ateitį orientuotos viešosios investicijos neįtraukiamos į valstybės grynojo deficito skaičiavimus, atliekamus pagal ekonominės ir pinigų sąjungos fiskalines taisykles.

Be to, EESRK pažymi, jog nesvarbu, kas užima investicijų vadovo poziciją, – sėkmę lemia aiški investavimo rūšies apibrėžtis ir investavimo tvarumas ateityje. Atsižvelgiant į tai, didesnės ilgalaikės investicijos į švietimo ir mokymo sistemas bus iš tikrųjų naudingos darbo rinkai ir padės europiečiams suprasti šio iššūkio socialinį matmenį.

Norint įveikti jaunimo nedarbą – deja, tai Europos realybė – būtinas tinkamas metodas, o valstybės narės privalo su derinti savo įvairias nacionalinės politikos sritis, kad būtų išvengta atskirties ir skatinama nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių integracija į darbo rinką.

EESRK yra įsitikinęs, kad pramonei tenka labai svarbus vaidmuo Europos vystymesi. Yra daugybė įvairių inovacijų diegimo pramonėje pavyzdžių, tačiau jos turi būti diegiamos platesniu mastu, siekiant skatinti kurti darbo vietas ir ugdyti aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius. Investavimo plane turi būti pripažinta Europos pramonės lyderių pridėtinė vertė ir  propaguojami naujovių bei gerosios praktikos pavyzdžiai.

EESRK ragina daugiau dėmesio skirti socialinių investicijų skatinimui šiame procese. EESRK mano, kad socialinės investicijos gali vaidinti lemiamą vaidmenį kuriant gerovę ir naikinant skurdą bei atskirtį. Todėl Komitetas prašė į šį aspektą atkreipti ypatingą dėmesį metinėse ataskaitose ir konkrečiose šalims skirtose rekomendacijose  ir skatinti priemones, kurios leistų atitinkamiems pilietinės visuomenės veikėjams išnaudoti visą socialinės ekonomikos įmonių potencialą ir stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį.

EESRK palankiai vertina pastangas didinti Europos potencialą plėtojant skaitmeninę rinką. Skaitmeninė rinka gali suteikti ekonomikos ir užimtumo lygio augimui realų postūmį, jei bus imtasi tam tikrų svarbių priemonių. Visa skaitmeninės darbotvarkės teikiama nauda įmonės galės pasinaudoti tada, kai bus įdiegtos bendros europinės aukštus reikalavimus nustatančios duomenų apsaugos taisyklės ir kai bus susigrąžintas vartotojų pasitikėjimas. EESRK ragina Komisiją paspartinti skaitmeninės vidaus rinkos sukūrimą, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti šia darbotvarke.

EESRK mano, kad visos valstybės narės privalo prisiimti fiskalinę atsakomybę, ir ji turėtų būti tiesiogiai susieta su užimtumo skatinimu ir socialine atskaitomybe. Kompromisu pagrįsti sprendimai dėl subalansuoto ir atsakingo valdymo yra labai svarbūs ekonomikos augimui skatinti. EESRK remia ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, prašo valstybių narių, kai įmanoma, sumažinti dėl griežto taupymo politikos piliečiams tenkančią mokesčių naštą ir ragina imtis kitų priemonių, kad būtų paskatintos privačios investicijos nepamirštant ir pažangių viešųjų investicijų.

Valdymo sistema, kuria siekiama fiskalinės atsakomybės taikant sąmoningesnę ir integruotą biudžeto priežiūrą yra įdomus požiūris, kuris leistų į ES politikos rekomendacijas atsižvelgti rengiant nacionalinius biudžetus. EESRK palankiai vertina semestro supaprastinimą, jau rekomenduotą savo nuomonėje dėl 2014 m. metinės augimo apžvalgos, ir norėtų, kad šis supaprastinimas būtų veiksmingas.

Komitetas pasisako už labiau suvienodintą informacijos apie kiekvienos valstybės narės biudžeto padėtį pateikimo formą. Taip būtų paprasčiau palyginti duomenis ir lengviau rasti sprendimus Europos lygmeniu. Be to, gali būti naudinga peržiūrėti vidaus skolos apskaičiavimą, kad būtų galima gauti realistiškesnius ir geriau subalansuotus duomenis.

Parengė Daiva Kvedaraitė
LPS „Solidarumas“ atstovė EESRK komitete

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?