Gauti pranešimai apie 29 įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė

autorius Solidarumas

Valstybinėje darbo inspekcijoje per pirmą šių metų pusmetį (duomenys preliminarūs) buvo gauti pranešimai apie 29 įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 51 – apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pernai per tą patį laikotarpį tokių atvejų buvo atitinkamai: 29 ir 73, t.y. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šiemet liko toks pat, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo kone trečdaliu.

Pagal minėtus pranešimus šiais metais ištirta 18 mirtinų ir 32 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Tiriant taip pat nustatyta, kad 25 darbuotojai mirė darbe dėl su darbu nesusijusios ligos (2013 m. – 19).

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų, šiais metais yra 2,5 (toks pat ir pernai atitinkamu laikotarpiu), o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 4,4 (pernai – 6,4).

Daugiausiai ir mirtinų, ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, preliminariais duomenimis, įvyko transporto įmonėse – 8 mirtini ir 14 sunkių, statyboje – atitinkamai 6 ir 9 atvejai, apdirbamojoje pramonėje – 2 ir 11 atvejų. Transporto įmonėse įvykę mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe sudaro beveik po 28 proc. visų šalyje įvykusių mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, statyboje įvykę mirtini nelaimingi atsitikimai sudaro beveik 21 proc. visų šalyje įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkūs – ketvirtadalį visų šalyje įvykusių sunkių nelaimingų atsitikimų, apdirbamojoje pramonėje atitinkamai – 7 proc. ir 22 proc.

Palyginimas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet žūčių darbe skaičius išaugo transporto įmonėse (nuo 5 atvejų iki 8), miškininkystės įmonėse (nuo 3 atvejų iki 4), žemės ūkyje (nuo 1 iki 3). Kitų veiklų įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius arba sumažėjo, arba liko toks pat kaip ir buvo 2013 m.

Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos įmonėse šių metų pirmą pusmetį, palyginti su pernykščiu, sumažėjo beveik per pusę (nuo buvusių 17 atvejų iki 9). Tokių įvykių sumažėjo ir transporto įmonėse (nuo 17 atvejų iki 14), apdirbamosios pramonės įmonėse (nuo 13 atvejų iki 11), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse (nuo 7 atvejų iki 3). Vandens tiekimo ir nuotekų valymo, atliekų tvarkymo įmonėse pernai pirmą pusmetį sunkiai nukentėjo 3 žmonės, šiemet tokių įvykių nebuvo.

Tačiau žemės ūkio įmonėse sunkių sužalojimų darbe skaičius išaugo dvigubai (nuo 2 iki 4 atvejų); miškininkystės įmonėse pernai pirmą pusmetį sunkiai sužalotųjų darbe nebuvo, o šiemet jau įvyko vienas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe.

Kur ir kodėl?

Dažniausiai mirtini ar sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko atliekant sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos, statybos remonto darbus, aptarnaujant, remontuojant technines priemones, mechanizmus, tarp jų automobilius ir elektros įrenginius – drauge tai sudaro 48 proc. visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimių darbe.

Žūčių darbe tyrimai rodo, kad, kaip ir per 2013 m. pirmą pusmetį, trečdalis jų įvyko darbuotojui nukritus iš aukštai, per 20 proc. – dėl daiktų, krovinių virtimo ar kritimo.

Tiriant sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad dažniausiai (apie 22 proc.) šios nelaimės įvyko netinkamai organizavus darbus ar pažeidus darbų technologinį procesą – tai pusės sunkių bei mirtinų sužalojimų žemės ūkio (3 atvejai) ir statybos (6 atvejai) įmonėse priežastis. Darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų, įvyko 18 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimių darbe. Dėl to, kad darbo priemonė neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įvyko 9 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimių darbe, iš kurių beveik trečdalis (3 atvejai) – apdirbamosios pramonės įmonėse. Be to, nustatyta, kad 28 proc. atvejų darbuotojai žuvo ar buvo sunkiai sužaloti dėl jų pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Darbe nukentėjo, kaip ir praėjusių metų pirmą pusmetį, 8 neblaivūs darbuotojai: 4 žuvo, o 4 patyrė sunkius kūno sužalojimus – tai statybos, žemės ūkio, apdirbamosios pramonės, švietimo, elektros tiekimo įmonių darbuotojai.

Jauniems asmenims (iki 18 metų amžiaus) aptariamuoju laikotarpiu, kaip ir pernai, nei sunkių, nei mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe neįvyko.

Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe dažniausiai lėmę darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai:

1.Darbuotojas pažeidė ir (ar) nesilaikė norminiais ir (ar) lokaliniais teisės aktais jam nustatytų pareigų, taip pat ir atvejai, kai dirbo neblaivus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnis „Darbuotojo pareigos“) – 19 atvejų arba 35 proc.

2.Darbdavys netinkamai organizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje ir nepakankamai kontroliavo, ar darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės ir (ar) lokalinių aktų reikalavimų (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnis „Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“ bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai) – 9 atvejai.

3.Darbdavys nesiėmė reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, netinkamai vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnis „Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“ bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai – 7 atvejai.

4.Darbo įrenginys, su kuriuo dirbdamas darbuotojas buvo sužalotas, neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnis „Darbo priemonės“ bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai) –– 5 atvejai.

5.Darbo vieta ir darbo vietų aplinka neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą teisės aktų reikalavimų (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14, 15 straipsniai „Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“ ir „Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“ bei juos įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai) – 3 atvejai.

6.Pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnis „Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“ bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai – 3 atvejai.

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?