Dėl ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens

autorius Solidarumas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai vertina neseniai paskelbtą Europos Komisijos komunikatą dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens.

Savo komunikate Europos Komisija siūlo keletą iniciatyvų ekonominės ir pinigų sąjungos matmeniui stiprinti, išskirdama tris pagrindines sritis:
– sustiprinta užimtumo, socialinių iššūkių ir politikos koordinavimo priežiūra,
– tvirtesnis solidarumas ir veiksmai užimtumo ir darbo jėgos mobilumo srityse,
– sustiprintas socialinis dialogas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje, kuri priimta 2013 m. spalio 17d. Briuselyje vykusioje plenarinėje sesijoje, yra pabrėžiama, jog turi būti:

Sustiprinta užimtumo, socialinių iššūkių ir politikos koordinavimo priežiūra

1.1 ES fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos valdymas negali būti tvarūs be lygiaverčių socialinio konsolidavimo ir socialinio valdymo formų. Dabartinis socialinio atotrūkio didėjimas Europoje kenkia ekonomikos atsigavimui, augimui ir sanglaudai. EESRK tvirtina, kad Europos semestras privalo į ekonomikos politikos koordinavimui ir struktūrinėms reformoms taikomą priežiūros sistemą įtraukti ir užimtumo bei socialinės įtraukties lyginamuosius standartus. Skaičiais išreikšti užimtumo ir socialiniai tikslai turi derėti su skolos ir deficito tikslais ir jiems turi būti taikomi panašūs koregavimo ir solidarumo mechanizmai, kad būtų atkurta socialinė pusiausvyra ir skatinamos socialinės investicijos.

1.2 EESRK pripažįsta, jog norint atgaivinti ekonomiką ir skatinti socialines investicijas, ES ir valstybėms narėms reikia ne tik formalių valdymo struktūrų ir įteisintų mechanizmų. Būtent todėl organizuota pilietinė visuomenė ir pavieniai Europos piliečiai yra gyvybiškai suinteresuoti ir turi teisę atlikti savo vaidmenį. Dalyvavimas Europos projekte ir atsakomybė yra esminės svarbos.

1.3 Tačiau Komitetas taip pat pabrėžia, jog teigiami socialiniai pokyčiai bus tvarūs, jeigu struktūrinės problemos valstybėse narėse bus sprendžiamos vietoje. Konkurencingumas pasaulio mastu, ekonomikos augimas ir tvirtas socialinis matmuo – svarbūs veiksniai, galintys padėti Europai išbristi iš krizės. Pastaruoju metu pasiūlyti socialinės politikos rodikliai privalo būti taikomi trumpalaikėms ir ilgalaikėms reformoms sustiprinti.
Tvirtesnis solidarumas ir veiksmai užimtumo ir darbo jėgos mobilumo srityse:

1.4 Kaip savo komunikate tvirtina Komisija, tarpvalstybinis darbo jėgos mobilumas yra svarbus veiksnys, išsaugantis užimtumą ir konkurencingumą bei kuriantis naujas darbo vietas vietoj prarastųjų dėl ekonomikos restruktūrizavimo.

1.5 Siekiant toliau mažinti egzistuojančias darbo jėgos mobilumo kliūtis, reikėtų imtis papildomų priemonių, kad migruojantiems darbuotojams skirta informacija apie darbo ir socialinę teisę būtų teikiama jų gimtąja kalba, taigi lengvai suprantama. Be to, darbuotojams reikėtų suteikti konkrečią teisę kreiptis dėl konsultacijos. Atitinkamos konsultacinės įstaigos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais bei EURES ir užtikrinti, kad migruojantys darbuotojai dar kilmės šalyje gautų informacijos apie priimančiosios šalies socialines ir teisines sąlygas. Socialinės investicijos padeda žmonėms. Jos gerina piliečių gebėjimus ir kvalifikaciją ir skatina juos dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje, o tai sukuria didesnę gerovę, skatina ekonomiką ir padeda ES įveikus krizę tapti tvirtesne, ryžtingesne ir konkurencingesne.

1.6 Tikslinės socialinės investicijos ne tik skatina socialinę ir visuomeninę pažangą ir didina konkurencingumą. Visų pirma tokiais neregėtai aukšto nedarbo lygio ir augančio skurdo laikais investicijoms į gerovės valstybę tenka pagrindinis vaidmuo stiprinant socialinę sanglaudą, integraciją ir kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu. Tokios investicinės išlaidos privalo garantuoti efektyvumą.

1.7 EESRK aiškiai pabrėžia, kad ekonominės ir pinigų sąjungos socialiniam matmeniui būtini aiškūs instrumentai, rodikliai ir kiekybiniai bei kokybiniai tikslai, kurie būtų tokie pat veiksmingi kaip ir ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominiai ir finansiniai įsipareigojimai. Be to, Komitetas perspėja Europos Vadovų Tarybą, kad nepasiekus pakankamo sutarimo arba pritrūkus politinės valios tokiam atgaivintam ES socialiniam matmeniui, EESRK siūlytų sustiprinti bendradarbiavimą ekonominės ir pinigų sąjungoje; ši sąjunga turėtų savo finansinius išteklius, papildomą Socialinį fondą, Socialinės pažangos paktą ir socialinius standartus, tikslus ir stabilizavimo mechanizmus, suderintus su mokesčių, biudžeto ir pinigų stabilizavimo mechanizmais.
Sustiprintas socialinis dialogas

1.8 Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymus gerinti socialinių partnerių dalyvavimą koordinuojant ekonominę ir užimtumo politiką Europos lygiu. Socialinis dialogas vaidina svarbų vaidmenį visais lygmenimis. Jis padeda priimti sprendimus, kurie atspindi tiek darbdavių, tiek darbuotojų požiūrį, stiprina tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą, nes be to būtų sunku pertvarkyti Europos darbo rinkas ir sustiprinti socialinį aspektą.

1.9 Be to, Komitetas atsižvelgia į tai, kad Europos socialiniai partneriai jau svarsto socialinio dialogo ateities, įskaitant trišalio dialogo, klausimą.

Dvi nuomonės parengtos Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prašymu

Tai yra nuomonė “Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. Sąlygų visų ES valstybių narių piliečiams dalyvauti šioje veikloje sudarymas ir jų skatinimas“, pranešėjas Giuseppe Antonio Maria Iuliano ir nuomonė “Tvarūs pokyčiai prie demokratijos pereinančiose visuomenėse”, pranešėjas Andris Gobiņš. Pastarojoje nuomonėje rašoma, jog Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir pilietinė visuomenė yra sukaupusi neįtikėtinai turtingą perėjimo prie demokratijos patirtį. Šia patirtimi reikėtų geriau pasinaudoti, siekiant užtikrinti stabilumą Europoje, ES kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje vykstant pokyčių procesams. Perėjimo prie demokratijos patirtis, sukaupta Europos Sąjungoje ir jai žinoma, turi būti panaudota praktiškai.

ES privalo geriau susisteminti savo teigiamą ir neigiamą perėjimo prie demokratijos patirtį, turimas paramos priemones bei duomenis apie atitinkamus veikėjus. Reikėtų parengti veiksmų planą, skirtą perėjimo prie demokratijos patirties panaudojimui programavimo procese ir nedelsiant paruošti įgyvendinimui Europos pereinamojo proceso kompendiumą ir kitus pasiūlymus, pateiktus naujausiuose ES dokumentuose. ES išorės politika turi tapti ryžtingesnė, pagrįsta didesniu dalyvavimu, atviresnė, veiksmingesnė ir nuoseklesnė.

Šia politika reikėtų siekti skatinti žmogaus teises, pagrindines laisves (įskaitant asociacijos ir taikių susirinkimų laisvę), teisinę valstybę ir padėti kurti palankią demokratinę aplinką, suteikiant žmonėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms galimybių prisidėti prie politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėsenos. Reikia ilgalaikės strategijos.

Nuomonėje rašoma, jog šiuo metu daugelis galimų tvaraus vystymosi propaguotojų negali gauti ES paramos, nes tai draudžia diskriminuojančios administracinės ir kitokios taisyklės. Pozityvioji diskriminacija (neatverianti jokios galimybės manipuliuoti) ir reikalavimas, kad vystymo projektuose būtinai dalyvautų neseniai perėjimą prie demokratijos patyrę partneriai, yra būtini tam, kad pagal dabartinius vertinimus silpnesniems dalyviams būtų sudarytos tokios pat sąlygos kaip kitiems. Pirmenybę privaloma skirti projektų kokybei ir rezultatams.

Reikia pradėti taikyti naujas priemones ir išplėsti jau įgyvendinamus mechanizmus, pavyzdžiui, pasaulinius porinius projektus, Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX), „Erasmus visiems“, naują mainų platformą ir kt.

Su autoritariniu režimu susijusiems veikėjams ir (arba) nedemokratiškai praktikai (pavyzdžiui, valstybinėms nevyriausybinėms organizacijoms (VNVO), „geltonosioms“ profsąjungoms ir kt.) parama neturėtų būti skiriama. Apskritai platūs visuomenės sluoksniai šalyse partnerėse turėtų sulaukti visapusiškos pagalbos. Demokratinius pokyčius, tvarų vystymąsi, integracinį ekonomikos augimą ir stabilią rinką kartu su didesne gerove ir didesniu užimtumu geriausia pasiekti pasinaudojus tinkamu valdymu ir tvirtu teisėmis grindžiamu požiūriu. Praktinė patirtis rodo, kad stipri pilietinė visuomenė, ypač tada, kai ji organizuota, yra didžiausias sėkmės garantas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai vertina Europos Parlamento pasiūlymą ir Tarybos sprendimą dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Europos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinklą, leisiantį palyginti šių tarnybų veiklą Europos lygmeniu, nustatyti gerąją praktiką ir skatinti tarpusavio mokymąsi siekiant didinti šių tarnybų pajėgumą ir veiksmingumą. Šis tinklas visų pirma turėtų atlikti patariamąją ir koordinavimo funkciją.

2013 m. spalio 16-17 d. vykusiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje pritarta 26 nuomonėms be diskusijų, dar dėl 14 nuomonių vyko diskusijos.

Daugiau informacijos: Daiva Kvedaraitė, LPS “Solidaruams” tarptautinė sekretorė, el. paštas: daivakv@delfi.lt

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?