Grėsmingai artėja skaitmeninimo revoliucija

autorius Solidarumas
digitalisation

 

2017 kovo 2 d. Briuselyje vyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) konferencija „Darbuotojų dalyvavimas – raktas sąžiningam skaitmenizavimui“, kurioje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys Ričardas Garuolis. Šiuo metu pasaulyje prasidėjo taip vadinamoji „skaitmenizavimo revoliucija“, kuri kaip ir anksčiau vykusios pramonės ar informacinės revoliucijos greitai pakeis kiekvieno gyvenimą. Jau ir Lietuvoje matome degalines be darbuotojų, savitarnos kasas prekybos centruose, bankai beveik panaikino savo skyrius, atlikdami beveik visas finansines operacijas internetu.

Šiuolaikinės technologijos gali pagerinti darbo sąlygas: sumažinti sunkaus, nepalankiose sveikatai vietose, nuobodaus ir nekūrybingo darbo kiekį, leisti darbuotojui dirbti savarankiškai, patogiu laiku, bet kurioje vietoje, sukuria gerai apmokamas darbo vietas.

Tačiau yra ir neigiamų skaitmenizavimo pasekmių. Kiekvienas dabar turi judrųjį telefoną, todėl darbdavys, įvedęs specialią programėlę,  gali kontroliuoti kiekvieną darbuotojo veiksmą darbe t.y. kiek ir kurioje vietoje jis dirba, kiek trunka poilsio pertraukėlės ar kiek laiko jis pietauja.  Atsiranda pavojus, kad darbuotojas dirbs viršvalandžius to nenorėdamas, nes pvz:. reikia skaityti elektroninius laiškus po darbo ir pn.. Skaimenizavimas naikina vidutinį atlyginimą gaunančių darbuotojų  skaičių: mažumai sukuriamos gerai apmokamos vietos, o daugumai tenka pradėti dirbti kvalifikacijos nereikalaujančius ir mažai apmokamus darbus. Net nebereikia kontroliuojančių ar darbo užduotis nustatančių darbuotojų, nes tai už juos padaro specialiai įvestas algoritmas. Yra algoritmų, kurie paruošti taip, kad gali net derėtis su klientais.

Jau pastebėta, kad net ir tos nedaugelis gerai apmokamų darbo vietų, kuriamos ne toje šalyje, kurioje vyksta pagrindinė komercinė veikla, o Trečiojo pasaulio šalyse, kur informacinių technologijų specialistų atlyginimai yra mažesni. Atsiranda sunkumų surenkant mokesčius, nes užsienio specialistai moka mokesčius savo šalyse. Tačiau ir tų šalių mokesčių inspekcijoms sunku apmokestinti darbą, kuris atliekamas virtualioje erdvėje kitos valstybės užsakovams.

Skaitmenizavimas palengvina sąlygas išvengti mokesčių ir patiems darbdaviams, nes komercinė veikla išdalinama įvairiems subrangovams, kurie taip pat dažnai yra įregistruoti užsienyje ir lengvatinių mokesčių šalyse. 

Pranešimą apie skaitmenizavimą skaitęs Oksfordo universiteto profesorius Jeremijus Praslas (Jeremias Prassl) daugiausiai kalbėjo apie „Uber“ kompaniją, kuri yra turbūt pats prieštaringiausias ir labiausiai žinomas  skaitmenizavimo pavyzdys.  Šį įmonė užsiima viena iš skaitmenizavimo pasėkoje atsiradusių veiklų, kuri angliškai vadinama „crowdsourcing“,  pažodžiui  reiškiančią minios tiekimą, kai   darbuotojas, darbdavys ir klientas susiranda vienas kitą internete.

Nepaisant protestų visame pasaulyje „Uber“ įmonė, teikianti taksi paslaugas, sėkmingai plečia savo veiklą. Taksi vairuotojais gali dirbti bet kuris asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą ir naują mašiną, bei užsiregistravęs „Uber“ įmonėje. Laisvu metu, apie tai pranešęs įmonei jis gali teikti taksi paslaugas klientams, kurie jas užsako per taip vadinamą „Uber“ internetinę platformą. Vairuotojas gali dirbti patogiu jam laiku ir kiek nori. Klientas gauna pigesnę paslaugą, o elektroninė programėlė neleidžia vairuotojui vežti jį ilgesniu ir brangiau apmokamu keliu.

Tačiau jau pastebėtos ir neigiamos „Uber“ bei kitų panašiu būdu paslaugas teikiančių įmonių veiklos pusės. Vairuotojai, norintys užsidirbti daugiau, priversti prisirišti prie vienos ar kelių platformų ir laukti užsakymų todėl neturi laiko susirasti pastovesnio ir geriau apmokamo darbo. Dauguma tokio pobūdžio darbų Anglijoje atliekama pagal nulinės apimties darbo sutartis.

Klientas ne visada gauna geresnę paslaugą, nes „Uber“ vairuotojams keliami mažesni vairavimo stažo reikalavimai, jų automobiliams techninė apžiūra atliekama rečiau, negu automobiliams, priklausantiems įprastoms taksi įmonėms, jų nereikia apdrausti taip, kaip taksi automobilius, todėl įvykus nelaimingam atsitikimui klientai negauna tokios kompensacijos, kurią gautų iš įprastų taksi įmonių.

Pasak J.Praslo, nuodugnesni „Uber“ veiklos tyrimai atskleidė, kad didžiausią konkurencinį pranašumą „Uber“ įgyja dėl to, kad jos savo darbuotojams moka mažesnius atlyginimus, mažesnius mokesčius, nei konkurentai ir visai nemoka draudimo įmokų, kurias už jas įmoka patys darbuotojai. Todėl panašia, kaip „Uber“ veikla užsiimančios įmonės naikina konkurentus, veikiančius įprastais darbo metodais, o valstybės netenka įplaukų iš mokesčių.

Profesines sąjungoms kelia nerimą tokių, kaip „Uber“ įmonių veikla, nes jose sunku užtikrinti tinkamas darbuotojų darbo sąlygas. Pvz:. neįmanoma sudaryti kolektyvinių sutarčių, užtikrinti mimimalų mėnesinį atlyginimą ir pn.

Europos šiaurėje skaitmenizacija jau yra pažengusi toli, Europos pietuose ji tik prasideda. Yra ir gerų skaitmenizacijos pavyzdžių, ypač Vokietijos pramonėje, kur bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis pagerintos darbo sąlygos, darbo našumas, bet nenukentėjo darbuotojų atlyginimai.

Kadangi skaitmenizavimas yra neišvengiamas ir toliau plėsis,  ETUC ketina skirti jam ypatingą dėmesį. Ruošiamasi per šiuos metus surengti profesinių sąjungų konferencijas Taline, Berlyne, Madride ar Barselonoje, kuriose profesinės sąjungos dalinsis gerąja ir blogąja šalių patirtimi bei svarstys būdus, kaip išvengti neigiamų skaitmenizavimo pasekmių. Aišku tik viena – jų išvengti  bus galima tik tuomet, jei darbdaviai ir profesinės sąjungos aktyviai tarpusavyje bendradarbiaus.

 

 

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?