2026 m. kovo 31 d. Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ išsiuntė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovui savo nuomonę dėl planuojamo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) organizacinio valdymo struktūros pokyčių.
Tai buvo atsakymas į GMPT vadovybės 2026 m. kovo 12 d. pradėtas konsultacijas dėl planuojamų GMPT organizacinės valdymo struktūros bei pareigybių sąrašo pakeitimų bei su tuo susijusio grupės darbuotojų atleidimo.
Darbdavio atstovai siūlė iš esmės pertvarkyti visą GMPT valdymo modelį, panaikinant teritorinius skyrius ir jų funkcijas perduodant filialams, įsteigti 5 filialus (įskaitant naują Kauno filialą), kurie veiktų savarankiškai, kiekvienam filialui skirti atskirą finansavimą pagal gyventojų skaičių, o GMPT Centrui palikti tik apie 1 % viso GMPT biudžeto (tik kontrolės ir metodinės funkcijos).
Planuojama ribojamos darbo užmokesčiui skiriamų lėšų sumos – filialuose nebus galima darbo užmokesčiui skirti daugiau kaip 85 procentus visų filialų metinių lėšų, o administruojančių ir bendrąsias funkcijas vykdančių darbuotojų išlaikymui
filialuose įtvirtinti maksimalią 7 procentų sumą nuo bendro filialo finansavimo.
Taip pat iš esmės siūloma mažinti administracijos darbuotojų skaičių (dalis atleidžiami, daliai siūlomos kitos pareigos), sumažinti ir suvienodinti pareigybes (nuo ~395 iki ~83–84) ir įsteigti naują kolegialų valdymo organą – direktorių tarybą, kuri turėtų reikšmingą įtaką sprendimams.
Profesinė sąjunga atsakė, kad struktūrinis pertvarkymas vykdomas netinkamai, nes trūksta informacijos ir dokumentų, konsultacijos vyksta formaliai, nesuteikiant realios galimybės derinti sprendimus, o sprendimai planuojami įgyvendinti skubotai (jau nuo balandžio 1 d.)
Be to, profesinei sąjungai buvo pateikti nepilni ir neaiškūs duomenys, todėl profesinė sąjunga prašo pateikti papildomą informaciją, o būtent:
1) Filialų finansavimo aprašo projektą;
2) Naujų filialų nuostatų projektus (jei tokius planuojama tvirtinti);
3) Visų kuriamų naujų padalinių nuostatų projektus;
4) Patikslintą informaciją apie naują pareigybių sąrašą bei naujų pareigybių aprašymų projektus;
5) GMPT ir atskirų filialų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos projektus, pateikiant paaiškinimus kaip bus atliekami viešieji pirkimai, įvertinant tai, jog praktiškai visos tarnybos lėšos bus priskiriamos atskiriems filialams;
6) Kitų numatomų priimti įgyvendinant struktūros ir finansavimo pokyčius dokumentų projektus.
Profesinė sąjunga įspėjo, kad nepilnos ir neaiškios informacijos informavimo ir konsultavimo vykdymui pateikimas darbuotojų atstovams pažeidžia Darbo kodekso 206 straipsnyje įvirtintus reikalavimus ir procedūras.
Savo rašte profesinė sąjunga pažymi pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti įvykdžius šią pertvarką. Tai yra skirtinga GMP paslaugų kokybė regionuose, nelygios darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai, darbuotojų migracija tarp filialų, silpna centrinės GMPT kontrolė, Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo rizikos, Galimi teisės aktų pažeidimai.
Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje buvo siekiama vieningos GMP sistemos, vienodų paslaugų kokybės ir darbo sąlygų darbuotojams ir efektyvaus ir centralizuoto valdymo visoje šalyje, tačiau dabar siūlomi pokyčiai, profesinės sąjungos vertinimu, vykdomi priešinga kryptimi link decentralizacijos.
Profesinės sąjungos nuomone, GMPT teritorinių skyrių naikinimas (jų funkcijų perdavimas kitiems padaliniams) yra teisingas žingsnis. Tačiau filialų savarankiškumo stiprinimas bei fiksuoto filialų finansavimo įteisinimas, centrinei tarnybai paliekant tik 1 proc. visų GMPT lėšų, faktiškai reiškia esminį tarnybos decentralizavimą ir skirtingų sąlygų skirtingoms Lietuvos teritorijos dalims įteisinimą.
Tokie pokyčiai neabejotinai jau artimiausioje ateityje prives prie reikšmingesnių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose.
Natūralu, kad vieniems filialams gali sektis geriau, o kitiems prasčiau, tačiau įteisinus siūlomą struktūros ir finansavimo modelį, centrinė tarnyba neturės jokių svertų ir negalės įtakoti atsirandančių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose (faktiškai dėl pasiūlyto modelio ypatybių tokie skirtumai tik didės!).
Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei GMP įstaigų reorganizacijos tikslus, sukuriant vieningą GMPT, būtina išsaugoti ir stiprinti centrinės GMPT funkcijas ir įgaliojimus, nepaliekant svarbiausių klausimų filialų atsakomybei.
Todėl Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareikalavo iš GMPT vadovybės pateikti visus teisės aktų ir sprendimų projektus, užtikrinti skaidrų ir pilnavertį konsultavimą, argumentuotai atsakyti į darbuotojų atstovų pastabas.
Taip ji kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) įvertinti pokyčių teisėtumą ir rizikas, užtikrinti, kad reforma atitiktų įstatymus ir Vyriausybės tikslus, išlaikyti vieningą ir kokybišką GMP sistemą Lietuvoje.
„Pritariame pareigybių optimizavimui, tačiau būtina išlaikyti stiprią centrinę GMPT kontrolę, vykdomi pokyčiai negali bloginti nei paslaugų kokybės, nei darbuotojų sąlygų, konsultavimas turi būti realus dialogas, o ne formalumas.
Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs, pagrįsti ir naudingi tiek darbuotojams, tiek visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.
Visą raštą skaityti paspaudus nuorodą žemiau.