Vienas iš esminių iššūkių su kuriais susiduria darbo rinka Lietuvoje – yra neigiami demografiniai procesai, kuriuos lemia visuomenės senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir keletą dešimtmečių tebesitęsianti emigracija. Poreikis išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje yra aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, tame tarpe Skandinavijos. Visuomenė sensta, koks galėtų būti atsakas, kokių veiksmų turėtų imtis politikai, verslo žmonės, profesinių sąjungų lyderiai, žmogiškųjų išteklių ir užimtumo tarnybų specialistai? Kodėl vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminaciją, kodėl netekę darbo 50-mečiai pasmerkiami ilgalaikam nedarbui, uždarbiavimui „šešėlyje“ ir beviltiškam laukimui pensijos?
Baltijos jūros šalių taryba lapkričio 23-24 d. organizavo nuotolinį seminarą, kuriame Švedijos mokslininkė Kerstin Nilsson pristatė darbo su vyresniais žmonėmis modelį, kuris vadinasi swAge. Modelio tikslas – padėti kurti tvarias darbo vietas, sukurti tokią aplinką, kuri skatintų kuo ilgiau žmones išlikti darbo rinkoje. Metodas sukurtas remiantis apklausomis. Kaip svarbiausią faktorių, kuris įtakoja žmogaus pasirinkimą likti darbo vietoje vyresniame amžiuje, žmonės įvardino sveikatą, tai yra, darbo vieta turi būti saugi ir sveika, o žmogus turi būti sveikas ir pajėgus atlikti darbo funkcijas. Antroje vietoje įvardinta asmeninė finansinė situacija, trečioje – socialinė aplinka, įsitraukimas, dalyvavimas, ketvirtoje – saviraiška, pasitenkinimas užduotimis, kurias reikia atlikti darbe.
Seminaro ekspertai pateikė ir priemones, kurios galėtų padėti išpildyti šiuos žmonių lūkesčius. Buvo diskutuojama apie tai, ką galėtų/turėtų padaryti pats žmogus, įvardindamas savo sveikatos situaciją, finansinę situaciją, darbe atliekamas funkcijas, santykius su kolegomis, išsilavinimą bei norą/galimybes mokytis, persikvalifikuoti. Ką galėtų/turėtų atlikti įmonės/įstaigos vadovas/žmogiškųjų išteklių specialistas, darbuotojų organizacijos, o makro lygyje – kokia turėtų būti visuomenės veikimo kartu kultūra, kokios galimybės mokytis ir t.t..
SwAge metodą galima taikyti ne tik dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis įmonėse/įstaigose, bet ir su bedarbiais. Svarbus vaidmuo tektų užimtumo tarnybų darbuotojams, karjeros konsultantams, psichologams, tuo atveju būtų bandoma labiau įsigilinti į kiekvieno žmogaus individualią situaciją, žmogaus biologinį, socialinį, kognityvinį amžių. Žmogus turėtų įsivertinti pats, arba tai padėtų atlikti specialistas, vėliau sudarant individualų planą, pasiūlant keletą alternatyvų, – galbūt pakeisti profesiją, galbūt pasilikti tame pačiame darbe, bet pakeisti darbo funkcijas, pritaikants darbo aplinką pagal pasikeitusias galimybes.
Taigi, nereikėtų skubėti „nurašyti“ vyresnio amžiaus žmonių, pamatykime juos, patikėkime jais, kad ir jie pasitikėtų savimi ir lauktų ne išankstinės pensijos, bet naujų galimybių darbe, – sakė seminaro organizatorės. Pradėti reikėtų nuo sveikatos klausimo, kuo anksčiau kuriant ir investuojant į sveikatos prevencijos programas, propaguojant sveiką gyvenimo būdą, užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas, sveiką darbo aplinką ir sveikatos prevenciją.
Daugiau informacijos ir konkrečių priemonių, kaip galima būtų pritaikyti ir pagerinti darbo aplinką galima rasti internetiniame psl. www.swAge.org, ten galima registruotis ir į mokymus, kurie yra nemokami.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".