Tarptautinėje konferencijoje aptarti savarankiškai dirbančių darbuotojų profesinių sąjungų steigimo ir jų stiprinimo klausimai

autorius Ričardas

2021 m. lapkričio 18-19 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius ir Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis buvo pakviestas dalyvauti ir pasisakyti Europos profesinių sąjungų institutų konferencijoje apie individualia veikla užsiimančių asmenų įtraukimą į profesinių sąjungų veiklą.

Ši baigiamoji konferencija, kuri vyko Florencijoje, apibendrino mokslininkų iš Italijos, Ispanijos, Danijos, Belgijos ir Lietuvos dvejus su puse metų darytų tyrimų rezultatus, kuriais siekta išsiaiškinti kokios profesinių sąjungų teikiamos paslaugos ir kokie būdai skatina savarankiškai dirbančius asmenis jungtis į profesines sąjungas.

Vienas iš tyrimo objektų buvo Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ veikla, kuri buvo išsamiai išanalizuota ir pateikta konferencijos dalyviams.

Augant skaitmeninimui kiekvienais metais vis labiau daugėja savarankiškai dirbančių asmenų. Ypač jų pagausėjo pandemijos metu, kai padaugėjo nuotolinio darbo ir prekių bei paslaugų pristatymo į namus paslaugų.

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad didelė dalis taip vadinamų platformų darbuotojų („Bolt“, Wolt“, „Uber“ ir pn.) yra socialiai neapsaugoti, nes moka mažesnius mokesčius, todėl gaus mažesnes socialines išmokas ir mažesnę pensiją.

Darbo metu patekę į avariją skirtingai nei darbo santykius turintys darbuotojai jie turės patys padengti patirtą ar padarytą žalą.

Be to dalis jų dirba nelegaliai ir visai nemoka mokesčių. Pietų Europos šalyse tai daugiausiai žemą išsilavinimą turintys imigrantai iš trečiųjų šalių. Jie dirba sąlygomis, kurios dažnai pažeidžia tose šalyse nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio rėžimą, o valandiniai atlyginimai yra mažesni už tų šalių vidutinio atlyginimo vidurkį.

Pastebėta net skandalingų seksualinio pobūdžio priekabiavimo prie moterų atvejų, kai klientai atvykusias tvarkyti buto moteris pasitikdavo nuogi, o joms atsisakius tenkinti jų seksualinius noras, rašydavo neteisingus skundus apie jų darbą, todėl joms buvo mažinami atlyginimai arba neduodami užsakymai.

Didelė problema yra tai, kad dažnai darbuotojai negali net susisiekti su platformų vadovais ir aptarti kylančius darbo ir apmokėjimo klausimus.

Vis tik po truputį padėtis keičiasi. Vokietijoje jau vyko pirmasis neoficialus prekių išvežiotojų streikas, kai jie tiesiog nustojo vykdyti užsakymus, o Katalonijoje jau įvyko ir pirmasis oficialus savarankiškai dirbančių darbuotojų  streikas, kurį surengė į profesinę sąjungą susivieniję „Globus“ platformos maisto išvežiotojai.

Šį streiką surengusios profesinės sąjungos pirmininkė Karmen Chuares Palma (Carmen Juares Palma) konferencijos dalyviams papasakojo, kad pavyko pasiekti, kad būtų padidinti paslaugų įkainiai, nustatytas laikas pavalgyti ir nueiti į tualetą, o darbuotojams buvo suteiktos transporto priemonės paslaugoms teikti. Ji apgailestavo, kad technologinė pažanga vietoj to, kad gerintų žmonių gyvenimą, neretai grąžina juos į naujovišką vergovę.

Mokslininkai ir profesinių sąjungų atstovai keitėsi kiekvienos šalies patirtimi įtraukiant savarankiškai dirbančius darbuotojus į profesinių sąjungų veiklą.

Profesinės sąjungos vykdo savarankiškai dirbančių apklausas, siekiant sužinoti kokie klausimai labiausiai juos jaudina ir kaip juos būtų galima spręsti.

Jos steigia bendravimo grupes socialiniuose tinkluose ir taip vadinamus „klausimų langelius“, kur savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti atsakymus apie savo teises ir profesinių sąjungų galimybes jas apginti.

Kai kurios profesinės sąjungos įdarbino papildomus darbuotojus, kad šie telktų savarankiškai dirbančius asmenis į profesines sąjungas. Į talką kviečiami ir į pensiją išėję profesinių sąjungų vadovai, kurie noriai dalinasi savo daugiamete patirtimi ir padeda savarankiškai dirbantiems darbuotojams burtis į profesines sąjungas.

Profesinės sąjungos valstybiniu lygiu siekia, kad būtų priimti įstatymai, kurie suvienodintų savarankiškai dirbančių darbuotojų ir darbo santykius turinčių darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.

Didelė bėda yra tai, kad daugelyje šalių dėl netobulų įstatymų siekdami mokėti mažesnius mokesčius ir pabloginti darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas darbdaviai sugeba priversti darbuotojus dirbti su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažymėjimu, nors iš tikrųjų šie dirba kaip samdomi darbuotojai.

Konferencijoje kalbėjęs Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinis sekretorius Luka Visentinis (Luca Visentini) pabrėžė, kad Europos Sąjungos mastu būtina siekti, kad savarankiškai dirbančių ir darbo santykius turinčių darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos būtų vienodos, nes dėl skaitmeninimo tokių netipinių darbuotojų daugės.

Šiuo metu europinėse struktūrose svarstoma direktyva, kuri reglamentuotų platformų darbuotojų darbą. Jo nuomone, labai svarbu teisiškai atskirti savarankiškai dirbančius nuo neva savarankiškai dirbančių darbuotojų.

Tokių platformų kaip „Uber“ darbuotojai iš tiesų dirba kaip vieno darbdavio samdomi darbuotojai, bet teisiškai apibrėžiami kaip savarankiškai dirbantys.

Pasak jo, dabar, kai pandemijos pasekmėms įveikti skiriamos milžiniškos lėšos, kurias ketinama panaudoti skaitmeninimui, profesinių sąjungų vaidmuo užtikrinant, kad už pažangai skirtus pinigus nebūtų kuriamos nepatikimos, mažai apmokamos, socialiai neapsaugotos darbo vietos, yra labai svarbus.

Būtina vadovautis Europos socialinių teisių ramsčio principais.

Pasak Lukos Visentinio, profesinės sąjungos, siekdamos sujungti netipiškų profesijų darbuotojus į profesines sąjungas, turi veikti netipiškas būdais.

Daug šių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas pagerėtų, jei jiems būtų suteikta teisė derėtis dėl atlyginimų, sudarant kolektyvines sutartis.

Tačiau šiuo metu europinėse institucijose vyrauja nuomonė, kad tai būtų karteliniai susitarimai, kuriuos draudžia antimonopoliniai įstatymai, nes savarankiškai dirbantys darbuotojai laikomi verslo partneriais.

R. Garuoliui paklausus kada būtų galima tikėtis, kad savarankiškai dirbantiems darbuotojams bus suteiktos teisės sudaryti kolektyvines sutartis, L.Visentinis atsakė, kad tam pasiekti yra du keliai: vienas ilgas, kai būtų keičiama daugybė įstatymų ir permąstoma daugybė įprastų nuostatų, arba trumpas, kai europinėse institucijose būtų pakeistas politinis požiūris į savarankiškai dirbančius, nes jie iš tiesų nėra verslininkai.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinis sekretorius paragino profesines sąjungas panaudoti visą savo įtaką, kad ši nuomonė būtų kuo greičiau pakeista.

Konferencijos dalyviai dalinosi pastebėjimais ir pasiūlymais kokios profesinių sąjungų teikiamos paslaugos paskatintų savarankiškai dirbančius darbuotojus jungtis į profesines sąjungas.

R. Garuolis, pateikdamas Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ patirtį, atskleidė, kad profesinė sąjunga gali savo nariams suteikti daugiau paslaugų nei verslo asociacijos.

Verslo susivienijimai atstovauja savo narius dažniausiai tik institucijų lygyje, svarstant įstatymų pataisas, kurios yra svarbios jų nariams.

Jei kyla problemos dėl atsiskaitymo už paslaugas, verslininkų asociacija dažniausiai pasako, kad tai yra ne jos reikalas, ir siūlo savo nariams patiems susirasti teisininką.

Tuo tarpu profesinė sąjunga teikia savo nariams įvairaus lygio teisines paslaugas ir gina savo narių teises, jei jiems nesumokamas ar delsiamas sumokėti atlyginimas.

Susikūrus gidų profesinei sąjungai dažnai pasitaikydavo, kad gidams nebuvo suteikiama galimybė kartu su turistais papietauti, jie būdavo apgyvendinami kartu su vairuotojais toliau nuo turistų pigesniame viešbutyje, gidai turėdavo skambinti savo mobiliu telefonu, sprendžiant darbinius klausimus, kuomet tarptautiniai skambučiai buvo brangūs.

Gidų profesinei sąjungai paskelbus „Negeidžiamiausių darbdavių rinkimus“ tokie atvejai beveik išnyko.

Gidų profesinės sąjunga sėkmingai kovoja prieš nelegalių gidų darbą ir taip išsaugo darbo vietas savo nariams. Jos nariai gali pigiau naudotis pajūryje esančio Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ viešbučio paslaugomis, o gidai, dirbantys mokytojais, pasirašius Nacionalinę kolektyvinę sutartį gali pasinaudoti papildomomis septyniomis apmokamų atostogų dienomis.

Profesinė sąjunga teikia savo nariams nuolaidų korteles degalams pirkti. Planuojama savo nariams teikti pigesnes mobiliojo ryšio paslaugas.

Gidų profesinė sąjunga sugebėjo apginti Lietuvoje reglamentuotos gido profesijos statusą, nors to gidams nepavyko padaryti kaimyninėje Lenkijoje.

Konferencijos metu R. Garuolis užmezgė ryšius su Italijos ir Katalonijos gidų bei Italijos, Ispanijos ir Belgijos profesinių sąjungų, kurios vienija savarankiškai dirbančius darbuotojus, atstovais. Sutarta ateityje keistis informacija ir dalintis savo veiklos patirtimi.

Daugiau skaityti čia.

Žiūrėti pirmą dieną čia

Žiūrėti antrą dieną čia.

Nuotraukoje Ričardas Garuolis ir pirmojo Europoje savarankiškai dirbančių darbuotojų, išvežiojančių maistą, kurie vadinami raideriais, streiko organizatorė Karmen Chuares Palma.

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?