Kas ketvirtas darbuotojas viršvalandžius dirba privalomai, kas penktam už viršvalandžius nemokama

autorius Solidarumas
IMG 3791

Spalio 11 d. vykusiame LR Trišalės tarybos posėdyje pristatytas atliktas tyrimas dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų ir viršvalandžių. Tyrimas atliktas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ užsakymu. Tyrimas parodė, jog 15-74 metų amžiaus grupėje dirba 51 proc. gyventojų, 22 proc. dirba daugiau nei 40 val. per savaitę. Kas ketvirtas darbuotojas viršvalandžius dirba privalomai, kas penktam už tai nėra sumokama. 44 proc. teigia, jog jų darbovietėje nėra oficialiai įformintos priedų už darbą skyrimo tvarkos. 32 proc. dirbančiųjų atlyginimas priklauso nuo minimalios algos kėlimo.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekia 497 eurus. Tyrimą pristatė Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis.

Jo teigimu nėra mechanizmo, kurio dėka būtų galima kontroliuoti ar minimalus atlyginimas mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, jog pagal darbo našumą Lietuva netgi lenkia Estiją, tačiau vidutinis atlyginimas Estijoje didesnis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė, atstovaujanti  profesinėms sąjungoms Daiva Kvedaraitė pristatė Europos Komisijos  inicijuotą  Europos socialinių teisių ramstį. EK pirmininkas Jean-Claude Juncker  yra pasakęs  „Turime aktyviau kurti sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką. Todėl šioje srityje noriu sukurti Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo būtų atsižvelgiama į Europos visuomenių ir darbo pasaulio tikrovės pokyčius ir kuris galėtų būti naujosios euro zonos konvergencijos kelrodis. ESTR turėtų papildyti tai, ką jau bendrai esame pasiekę ES darbuotojų apsaugos srityje. Tikiuosi, kad šiame procese socialiniai partneriai atliks labai svarbų vaidmenį.

Manau, kad tikslinga šią iniciatyvą pradėti euro zonoje ir leisti prie jos prisijungti kitoms norinčioms ES valstybėms narėms“. Iki šių metų pabaigos vyksta diskusijos ES valstybėse, kuriose dalyvauja organizuota pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos.  Europos sąjungos pirminėje ir antrinėje teisėje yra suformuluoti pagrindinei socialinės teisės principai, tačiau pokyčiai darbo rinkoje, užsitęsusios krizės pasekmės, augantis nedarbas ir didėjantis skurdas, – ES valstybių politikus paskatino atkreipti dėmesį į socialines problemas. Nes augantis skurdas, nedarbas, trukdo ekonomikos augimui, mažėja gyventojų perkamoji galia, didėja nesaugumas bei konfliktų tikimybė.  

ESTR apima šias  ekonominės ir socialinės politikos  sritis:

Lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti: gebėjimai, švietimas ir mokymasis visą gyvenimą, lanksčios ir apsaugotos darbo sutartys, profesinės veiklos keitimas, aktyvus užimtumo rėmimas, lyčių lygybė ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra; lygios galimybės.

Tinkamos darbo sąlygos: įdarbinimo sąlygos, atlyginimai, darbuotojų sauga ir sveikata, socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas.

Tinkama ir tvari socialinė apsauga: integruotos socialinės išmokos ir paslaugos, sveikatos priežiūra ir ligos išmokos, pensijos, bedarbio pašalpos, minimalios pajamos, neįgalumo išmokos, ilgalaikė priežiūra, vaikų priežiūra, būstas, galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rengia nuomonę šia tema. Yra sudaryta darbo grupę, pranešėjais paskirtis trijų grupių pirmininkai:  Jacek Krawczyk, Gabriele Bischoff, Luca Jahier  Nuomonė remsis diskusijomis, kurios vyksta ES valstybėse. Lietuvoje diskusija vykos LR Seime, rugsėjo 19 d.. Už diskusijos organizavimą atsakingi EESRK nariai: Tatjana Babrauskienė, Alfredas Januška, Indrė Vareikytė.  

LR Trišalėje taryboje pristatytos diskusijos išvados, atsakant į šešis klausimus. Pagrindinės rekomendacijos ir išvados yra šios: 1. Europos socialinių teisių ramstis galėtų būti ES 2020 strategijos dalis. Europos semestro kontekste, rengiant šalims skirtas specifines rekomendacijas, būtina didesnį dėmesį skirti darbo rinkos ir socialinės apsaugos rodikliams bei socialinių teisų įgyvendinimo stebėsenai šalyse. 2. Augantis užimtumo lankstumas neprieštaraus harmoningai visuomenės raidai, jeigu didės laisvų darbo vietų skaičius bei bus užtikrinti teisingi atlyginimai. 3. Būtina susitarti dėl valstybės biudžeto dalies, kurią valstybės narės turi skirti socialiniam saugumui savo šalyje užtikrinti. LR Trišalės tarybos nariai pritarė išvadoms. Nutarta dokumentą išsiųsti LR Seimo nariams.

Trišalei tarybai pirmininkavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

IMG 3786

IMG 3784

 

0 komentaras
0

Palikti komentarą