Kitokia Europa yra įmanoma!

autorius Solidarumas

2013 m. gegužės 22 d. Briuselyje vykusiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto II grupės (darbuotojų atstovai) posėdyje,  Austrijos profesinių sąjungų atstovai informavo apie  peticiją, po kuria kviečia visus, kurie pritaria, pasirašyti. Peticiją parengė Austrijos kolegos, bendradarbiaudami su aktyviais  Vokietijos, Prancūzijos, Italijos piliečiais, mokslininkais, ekonomistais.

Kitokia Europa yra įmanoma!

Demokratija ir socialinė apsauga Europoje  yra kaip alternatyva „konkurencingumo pakto“ politikai, kurią įgyvendinant toliau mažinamoms  socialinės  grantijos ir pasitikėjimas Europa.

Nėra požymių, kad  krizė Europoje baigėsi. Visame žemyne, žmonės  jaučiasi praradę  dešimtmetį ir padėtis blogėja. Kiekvieną mėnesį  praranda apie  200.000 darbo vietų, nedarbas auga, 26 milijonai  europiečių neturi darbo, tai yra  dešimt milijonų daugiau nei tada, kai krizė prasidėjo. Daugelis tų, kurie išlaikė savo darbo vietas, susiduria  darbo užmokesčio  dramatišku mažėjimu, ir tenka įdėti daug pastangų, kad galėtų patenkinti savo minimaliausius  pragyvenimo poreikius. Graikijoje  nebepakanka labdaros valgyklų, kad pamaitintų  visus alkanus, o  Ispanijoje, yra  išsikraustoma iš gyvenamųjų patalpų, nes jose perbrangu gyventi. Abiejose  šalyse jaunimo nedarbo lygis siekia  60%,    krizės poveikį  labiausia jaučia tie, kurie jos nesukėlė.

Krizę sukėlė tie,  kurie siekė įgyvendinti  neoliberalią politiką, kurie  pasitikėjo nereguliuojamomis finansų rinkomis ir sukėlė  tarp valstybių konkurenciją. Šios neoliberalios politikos  principai  yra pražūtingi:   turto paskirstymas iš apačios į viršų lėmė tai, kad visuomenės išsikreipė,  kad turtingieji tapo dar turtingesniais, o neturtingi – dar neturtingesniais,  vargšų  skaičius išaugo kaip niekada anksčiau. Vyriausybių atsakas į krizę dar labiau komplikavo situaciją. Taupymo priemonės lėmė išlaidų mažinimą viešųjų paslaugų sektoriuose, kaip antai:  sveikatos priežiūros, mažas pajamas gaunančiųjų subsidijas, viešojo transporto, paramą  pagyvenusiems ir vaikų priežiūrai. Šios paslaugos buvo būtinos, skatinant moterų  ekonominį savarankiškumą ir užimtumą.

Taupymo priemonės buvo įgyvendintos Europos Sąjungoje, vadovaujantis neoliberaliųjų  vyriausybių,   Europos centrinio banko ir Europos Komisijos rekomendacijomis. Viešųjų išlaidų mažinimas,  privatizacijos skatinimas,  darbo užmokesčio įšaldymas  susilpnino darbuotojų ir profesinių sąjungų teises. Masiniai  atleidimai iš darbo ir  įmonių uždarymai sukūrė baimės atmosferą, kurioje kova už  saugias  (orų gyvenimą garantuojančias) pajamas tapo  kova už  išlikimą. Į šį tarpusavio mūšį  yra įtraukti  darbuotojai, pensininkai, socialiai remtini žmonės tiek šalių viduje, tiek tarptautiniu lygiu. Užuot didinus įplaukas į biudžetus per   verslo pelno apmokestinimą  ir  apmokestinimą tų, kurie gaunai didelius atlyginimus, vyriausybės taupo, atsisakydamos leisti pinigus tiems, kuriems to labiausiai reikia, taip dar labiau didinama praraja  tarp turtingųjų ir vargšų.

Nepaisant šios augančios prarajos, taupymo politika intensyvėja, siekiant įgyvendinti privalomus taupymo planus visose ES šalyse. Valstybės narės, jau  radikaliai sumažino viešąsias išlaidas. Juridiškai privalomų sutarčių pagalba Europos Komisija gali taikyti sankcijas šalims, kuriose yra „struktūrinis biudžeto deficitas”, kurios nesielgia taip, kad savo nacionaline ekonomine politika patenkintų Europos  Komisijos lūkesčius. Šios kraštutinės politikos priemonės  buvo patvirtinos  be demokratinio  sutikimo. Privalomi teisėkūros etapai buvo ignoruojami,  iš Europos Parlamento buvo atimta jos sprendimų priėmimo galią.

Be to,  šalys privalėjo įsipareigoti privalomai  pritarti  „Sutartims dėl  konkurencingumo”. Tokią politiką įtakojo neoliberalios politikos šalininkai, tokie kaip  Angela Merkel, bei neoliberalių pažiūrų Europos Komisijos nariai. Šių sutarčių įgyvendinimas reikš tolesnį darbo užmokesčio ir pensijų mažinimą, darbo valandų ilginimą, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sektorių privatizavimą. Šiuos teisės aktus turės įgyvendinti  šalys turinčios ar neturinčios biudžeto deficitą. Atsisakius  įgyvendinti reformas bus taikomos  baudos, o nacionaliniai parlamentai, kurie radikaliai pakeisti savo dabartines struktūras bus paskatinti finansinėmis subsidijomis,  struktūrinės reformos visame žemyne, atrodo, yra  neišvengiamos.Galbūt ne.

 Mes išreiškiame  savo nepritarimą  ES priemonėms dėl konvergencijos ir konkurencingumo. Taupymo politika nepasiteisino ir jos priemonių įgyvendinimas turi būti nutrauktas. Mes turime kurti demokratinę, socialinę ir  ekologišką Europą, kuri tarnautų žmonėms.

Tam reikia:

• Europinio lygmens gerovės perskirstymo per teisingesnį pajamų perskirstymą  ir didesnį turto bei pelno apmokestinimą;

• Baigti mažinti  darbo užmokestį ir netolygumą tarp valstybių narių ES pinigų   sąjungoje per einamosios sąskaitos perteklius, nes tai kenkia kitoms valstybems narėms;

• Stiprinti darbuotojų ir profesinių sąjungų teises;

• Didesnio finansinių rinkų reguliavimo;

• Europos fiskalinės politikos  demokratizavimo;

• Sutarčių, kurios  sumažintų nedarbą visose ES  valstybėse narėse;

• Europos investicijų programos, kuri išplėstų infrastruktūrą ir ekologišką kaitą;

• Europos socialinės sąjungos.

Intensyvesnė politinė sąveika  Europos Sąjungoje gali būti įgyvendinta tik reikalaujant  skirti didesnį dėmesį demokratijai ir  rūpinantis visų  europiečių gerove.

Peticiją galima pasirašyti čia:

http://english.europa-geht-anders.eu/petition

Asmuo kontaktams:

Thomas Delapina
Member of the European Economic and Social Committee

c/o Federal Chamber of Labour
Prinz Eugen Strasse 20-22
A-1041 Vienna, Austria
Tel: +43 1 501 65 – 2369
e-mail: thomas.delapina@akwien.at

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?