2026 m. lapkričio 3 d. Briuselyje vyko 13-oji metinė Europos strategijos ir politikos analizės sistemos (ESPAS) konferencija „Europa 2040 m. Kokia Europos saugumo ateitis?“. Europos Parlamento ir Europos Komisijos surengtame renginyje dalyvavo 12 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narių, tarp jų – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja, EESRK Darbuotojų grupės narė Jovita Pretzsch. Konferencijoje aptarti gynybos, energetikos, klimato, technologijų, ekonomikos ir visuomenės atsparumo klausimai.
Pasirengimas krizėms – nuo atsargų iki veiksmų plano
Europai reikia bendro pasirengimo karo grėsmei ir kitoms krizėms plano. Gynybą, maisto tiekimą, sveikatos apsaugą, energetiką ir kibernetinį saugumą būtina planuoti kartu. Kilus krizei, institucijos, įmonės ir gyventojai turi žinoti, kaip elgtis, kas už ką atsako ir kaip užtikrinti būtiniausių paslaugų tęstinumą.
Kibernetinės atakos prieš prekybos tinklus primena, kaip greitai gali sutrikti kasdienis prekių tiekimas ir kodėl reikia atsargų. Panaši ataka gali būti nukreipta į ligonines ar atsinaujinančiosios energetikos infrastruktūrą. Todėl svarbu iš anksto numatyti, kokių atsargų reikės, kaip jos bus paskirstytos ir kaip įstaigos tęs darbą sutrikus įprastoms sistemoms.
Kolektyvinė gynyba ir stipresnis Europos bendradarbiavimas
Rengiant 2027 m. ES biudžetą, saugumas turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų. Tarp konferencijoje svarstytų ilgalaikių scenarijų – galimybė, kad iki 2040 m. daugelis valstybių gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms skirs apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kartu svarbu bendromis investicijomis stiprinti Europos gynybos pajėgumus, išlaikyti ES konkurencingumą ir kuo veiksmingiau naudoti turimus išteklius.
Kolektyvinei gynybai reikia glaudesnės ES valstybių integracijos, stipresnio ES ir NATO bendradarbiavimo bei dialogo su kitais pasaulio regionais. Stipresnė ES gali tapti tvirtesniu europiniu NATO ramsčiu. Nacionaliniu lygmeniu svarbu mokyti gyventojus veikti krizių metu ir investuoti į įgūdžius bei ekonomikos augimą.
Dirbtinis intelektas, skaitmeninė nepriklausomybė ir darbuotojų teisės
Eurostato duomenimis, 2025 m. dirbtinį intelektą (DI) naudojo viena iš penkių ES įmonių, turinčių bent 10 darbuotojų. Kuo daugiau užduočių patikime sistemoms, kurios kai kurias iš jų atlieka greičiau už žmogų, tuo svarbesnis tampa klausimas, kaip išlaikyti žmogaus priežiūrą ir atsakomybę už sprendimus.
Europos skaitmeninei nepriklausomybei reikės ilgalaikių investicijų į technologijas, infrastruktūrą ir žmonių gebėjimus. Kartu reikia aiškesnių DI naudojimo taisyklių, kurios saugotų žmogaus teises ir demokratinius procesus. Darbo vietose tai reiškia, kad darbuotojai turi būti laiku informuojami apie diegiamas sistemas, turėti galimybę mokytis ir žinoti, kaip ginčyti jų darbui reikšmingą automatizuotą sprendimą.
Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos padeda dėl šių sąlygų susitarti dar prieš diegiant naujas technologijas. Toks darbuotojų įtraukimas svarbus ir platesnėms diskusijoms apie visuomenės atsparumą, kurioms konferencijoje skirta atskira sesija. Joje dėmesys skirtas socialinei sanglaudai, skurdo mažinimui ir pasitikėjimui institucijomis.
Jovitos Pretzsch nuomone, rengiantis krizėms būtina iš anksto įtraukti darbuotojus ir jų profesines sąjungas. Sutrikus elektros tiekimui, informacinėms sistemoms ar logistikai, būtent darbuotojai užtikrina, kad žmonės gautų geriamąjį vandenį, maistą, energiją ir sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl kartu su profesinėmis sąjungomis reikia rengti veiksmų planus, organizuoti praktinius mokymus ir susitarti dėl saugių darbo sąlygų krizės metu.
Stiprinant gynybą ir planuojant 2027 m. ES biudžetą, svarbu užtikrinti pakankamą viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos finansavimą. Visuomenės gebėjimas atlaikyti krizes priklauso ir nuo to, ar žmonės turi stabilų darbą, orų atlyginimą ir gali laiku gauti būtiną pagalbą.
Diegiant dirbtinį intelektą darbo vietose, profesinės sąjungos turi būti įtrauktos dar prieš priimant sprendimus. Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos leidžia susitarti dėl mokymų darbo metu, darbuotojų duomenų apsaugos ir žmogaus teisės į automatizuoto sprendimo peržiūrą. Technologijų teikiama nauda turėtų atsispindėti ir geresnėse darbuotojų darbo sąlygose.